„Tikrai niekada grasinimai man nesukeldavo ir nesukelia jokių emocijų. Nors parlamentaras opozicijos vardu pažadėjo mane „sudraskyti“, bet vilkolakių irgi nebijau“, – praėjus kelioms valandoms po išsakytų D. Gaižausko pasamprotavimų, socialiniame tinkle rašė A. Anušauskas.
Tame pačiame feisbuko įraše ministras pažymėjo, kad sąjungininkų brigados dislokavimo Lietuvoje klausimu būtina labai aiškiai ir teisingai sudėlioti faktus. Dėl to ministras papunkčiui sudėliojo faktus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį vertinant situaciją dėl sąjungininkų brigados dislokavimo Lietuvoje. Ministro teigimu, šiuo klausimu yra aktualūs trys lygmenys – NATO, dvišalių santykių su Vokietija ir Lietuvos nacionalinis.
Aptardamas NATO lygmenį A. Anušauskas pažymėjo, kad kariniame politiniame patarime jau užfiksuotos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos gynybos stiprinimo.
„• Kariniame patarime užfiksuota nuostata dėl galimybės plėsti batalionus iki brigados dydžio vienetų (anksčiau buvo visam Rytų flangui dedikuota, o ne šaliai).
• Kariniame politiniame patarime užfiksuotos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos gynybos stiprinimo, NATO gynybos koncepcijos pertvarkymo. Tačiau tai 30 šalių konsensusu priimamas dokumentas ir galime tikėtis, kad greitu metu dokumentas bus sutartas, nors yra norinčių jį atmesti.
• Toliau dirbsime su Valstybių vadovų deklaracija, kad joje atsispindėtų Lietuvos interesai, – rašė ministras.
Žvelgiant į situaciją dvišalių santykių su Vokietija lygmeniu, A. Anušauskas akcentavo, kad jau šiais metais atsiras Lietuvos brigados valdymo elementas.
„• Sutarta, kad Vokietija pradės kurti Brigados dydžio struktūrą (kad ir ką politikai sakytų, Vokietija jį dar turi suformuoti). Jau šiais metais atsiras Lietuvos brigados valdymo elementas, padaugės pratybų, Vokietija dedikuos tam skirtus vienetus tik Lietuvai (to anksčiau nebuvo), kurie būtų siunčiami tik į mūsų šalį. Karinio užpuolimo grėsmės atveju svarbus karinis mobilumas ir žymiai gausesnių pajėgų už brigadą permetimas į Lietuvą.
• Toliau dirbsim su Vokietija dėl papildomų detalių, įskaitant logistinį aprūpinimą, kaip brigados elementai bus auginami iki pilnos komplektacijos. Ir tai nepasidaro per mėnesį, kad ir ką sakytų tvorų statymo ekspertai“, – rašė ministras.
Galiausiai vertinant sąjungininkų brigados klausimą nacionaliniu lygiu, ministras teigė, jog būtina šalyje užtikrinti reikiamą infrastruktūrą sąjungininkų kariams.
„• Pastatėme tris laikinas karines stovyklas 2400 karių (per 3 mėn.) ir atidarėme naują poligoną, jis bus naudojamas ir Vokietijos karių mokymui. Tam panaudojome papildomai vyriausybės išskirtas lėšas.
• Tęsiam bendrus infrastruktūros projektus su Vokietija Rukloje.
• Priėmėm ir sudarėm sąlygas Vokietijos atsiųstam pastiprinimui (artilerija, etc.)
• Tam tikrus Lietuvos karinius vienetus perdislokuosime į kitas vietas, siekdami atlaisvinti patalpas papildomiems Vokietijos daliniams.
• rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pradedame trijų karinių miestelių statybą mūsų perdislokuojamiems daliniams (baigsime 2024 m.)
• šiais metais užbaigėme dviejų amunicijos sandėlių statybą, dar du statomi ir 19 šiais metais bus suprojektuota ir pradėta statyti (pabaiga 2023-2025 m.). Kaip bebūtų keista, sąjungininkai irgi nori turėti Lietuvoje kur saugoti amuniciją ir tam reikia pastatyti sandėlius.
Tai konkretūs žingsniai, padaryti per labai trumpą laiką, siekiant realaus apginamumo stiprinimo. Žinoma, galėčiau pasakyti, kad tie žingsniai turėjo būti padaryti vakar, kai Gaižauskas buvo pozicijoje, bet žinau, kad tai buvo neįmanoma. Darom dabar, kai sąjungininkės prisiima naujus įsipareigojimus mūsų gynybai“, – rašė A. Anušauskas.
Po trečiadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio „valstietis“ D. Gaižauskas priekaištavo krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui, kad šis esą dėjo per mažai pastangų, jog Lietuvoje jau artimiausiu metu atsirastų sąjungininkų brigada. Politikas teigė, kad jei šis uždavinys nebus įgyvendintas, A. Anušauskas turėtų trauktis iš krašto apsaugos ministro pareigų. „Mes pasakėme – jeigu šitas tikslas bus neįgyvendintas, bus fiasko, bus labai didelis pralaimėjimas, ir nežinau, ko gero, krašto apsaugos ministras turės pasitraukti“, – žurnalistams Seime sakė jis.
Tačiau tiek pats ministras, tiek NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tokią kritiką ir lūkesčius, kad šalyje artimiausiu metu fiziškai turėtų būti dislokuota sąjungininkų brigada, po posėdžio įvertino atsargiai. Politikų teigimu, Lietuva, be jokios abejonės, sieks, kad brigada atsirastų šalyje, tačiau, akcentavo jie, tokiems siekiams įgyvendinti dar prireiks laiko.
