„Tiesiog dabar turėjome galimybę pristatyti EK mums pateiktus išaiškinimus bei patį reglamentą. Jis nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai: yra juodu ant balto parašyta. Kaip ES aukštasis reikalų patikėtinis ponas Borellis pasakė, Lietuva tiesiog elgėsi pagal taisykles. Jeigu mes esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, tai valstybės įmonė neturėjo kitos galimybės, kaip tai padaryti“, - sakė G. Landsbergis po Seimo NSGK posėdžio.

Užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno pareiškimą LRT šeštadienį, kad jo institucija dar laukia EK išaiškinimo dėl sankcijų, ministras pavadino techniniu nesusipratimu.

„Kitas viceministras, kuris yra Briuselyje , kuruoja šitą klausimą Tai yra Raimondo Karoblio, o ne Manto Adomėno klausimas. Yra tokia pamoka – nepulti atsakinėti iš karto, kai žiniasklaida skambina“, – sakė G. Landsbergis.

Klausiamas dėl komunikacijos, ministras aiškino, kad niekas ir nebuvo slepiama.

„Kovo 14 dieną sankcijos buvo priimtos, (…) viskas buvo aišku, kas važiuos, kas nevažiuos, visa tai buvo padėta ant stalo. Rusija, greičiausiai dėl propagantinių tikslų ir ne taip sėkmingai, kaip jie tikėjosi, einančio karo, (bando) apkaltinti Vakarus, pasinaudodama Lietuvos pavyzdžiu“, – interpretavo G. Landsbergis.

Kartu jis pažymėjo, kad visą tai, kas buvo pavadinta neva blokada arba tranzito uždarymu, sudaro plienas, ir tai sudaro mažiau negu vieną procentą visų pervežimų, kurie kerta Lietuvos teritoriją.

Kviečia nenustebti išgirdus grasinimus

Ateityje, sankcionuojamų prekių sąrašui plečiantis, pasak ministro, „Lietuvos laukia mažiau Lietuvą kertančių traukinių“. Jis ragina nenustebti išgirdus „agresyvios valstybės grasinimus“.

„Ji yra mūsų kaimynė, ji kariauja karą prieš mums draugišką valstybę, prieš mūsų partnerius, Ukrainą (…). Nenustebkime, gali būti piktesnių žodžių . Dėl to siekėme būti NATO nariais, dėl to norime išlikti NATO nariais, dėl to norime, kad Aljansas įsikurtų Lietuvoje su nuolatinėmis pajėgomis, dėl to didiname finansavimą gynybai iki 2,5 proc. (…) Dėl to, kad turime pavojingą, agresyvų kaimyną, ir mums reikia parodyti jam , kad esame pajėgūs gintis net politiškai ir diplomatiškai nuo politinių ir informacinių atakų“, – sakė G. Landsbergis.

Ministras teigė, kad neturi informacijos, taip pat ir žvalgyba neindikuoja kažko, kas keltų dabar susirūpinimą.

„Tai nereiškia, kad neturime būti pasirengę atremti, bet šiandien pirmiausia patiriame informacinę ataką. Ją atremti galime tik pateikdami visą tikslią ir teisingą informaciją. Tą darome šiandien, tiek kalbėdami su jumis, tiek su visuomene, bet lygiai taip pat ir su mūsų kolegomis Seime“, – sakė G. Landsbergis.

Išaiškino įgyvendinimo mechanizmą

Ministras paaiškino sankcijų įgyvendinimo mechanizmą.

„Tai yra nacionalinė kompetencija ir tiesioginis taikymas. Kitaip tariant, įstaiga, įmonė, organizacija, kuri yra susijusi su galimai sankcionuotais subjektais, jos prievolė yra pačiai įgyvendinti sankcijas. (…) Lygiai taip pat kaip bankų atveju, kuomet buvo pritaikomos sankcijos baltarusiškoms trąšoms, bankai patys apsispręsdavo, dėl to, kad tai yra jų prievolė (…).

Šiuo atveju yra lygiai taip pat. Mes tarpininkaujame gaudami išaiškinimus, teikdami papildomus užklausimus, bet, suėjus datai, dėl sankcijų įgyvendinimo sprendimo sprendimą priima įstaiga“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak ministro, sudėjus visas būsimas sankcionuotas prekes, joms pritaikius sankcijas, neįleidus jų kirsti Lietuvos teritorijos, tai sudarytų šiek tiek mažiau negu 50 proc. visos tranzito apimties.

„Noriu pabrėžti, kad nuo karo pradžios tranzito apimtys mažėjo. Net ir iš to galima daryti išvadą, kad Rusija ruošėsi sankcijoms, ir buvo perskaičiusi dokumentus teisingai“, – teigė G. Landsbergis.

Skuodis: srautai yra smukę daugiau negu du kartus

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pratęsė G. Landsbergio mintį dėl mažėjančių tranzito srautų.

„Jeigu pažiūrėtume į tranzitą iš Rusijos teritorijos į Kaliningrado sritį, šitoje vietoje srautai, lyginant praėjusių metų pabaigą su gegužės mėnesiu, yra kritę daugiau negu du kartus. Srautai pradėjo kristi laikotarpiu dar iki karo pradžios, ir po to dar tolygiai mažėja.

Jeigu pažiūrėtume į tai, kad angliai sankcijos įsigalios tik rugpjūčio mėnesį, šiandieną anglis iš Rusijos į Kaliningradą praktiškai jau nebekeliauja. Ir tai daug ką pasako apie tai, kaip buvo sankcijos suprastos, ir kam rengtasi“, – teigė M. Skuodis.

Kalbant apie Lietuvos nuostolius, pasak ministro, žiūrint į geopolitinę situaciją, sankcijas Baltarusijai, Rusijai ir į visus susijusius veiksnius, Geležinkeliai šiais metais perveš maždaug 50 proc. mažiau krovinių, negu būtų kitoje situacijoje.

„Tas irgi nekelia nuostabos, nes tai yra žinoma situacija. Dėl to dedame visas pastangas investuoti į Vakarų kryptį – intermodaliniai pervežimai ir visa kita, apie ką patys Geležinkeliai gali papasakoti“, – sakė M. Skuodis.

Ministras neatmeta galimybės, kad tranzitu gali praslysti ir sankcionuotų prekių.

„Bet tada tie asmenys, kurie tokį pažeidimą atlieka, turės atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka. Yra trys patikros grandys: pirmiausia, geležinkeliai turi suderinti pervežimus. Tai jie žiūri iš dokumentų, ką planuojama vežti. Antras dalykas, kalbant bendrai apie pervežimus, nebūtinai Kaliningrado tranzitą, Geležinkeliai vykdo pervežimą tada, kada ateina mokėjimas.

Kitaip sakant,bankai praleidžia atsiskaitymą, ar čia viskas yra gerai su tuo subjektu, kuris prašo pervežti. Trečias momentas yra muitinė. Mūsų pasienyje tikrinama, kas ten važiuoja“, – sakė M. Skuodis.

Skvernelis: Lietuva tikrai turėjo kitą pasirinkimą

Opozicijos atstovas, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis po uždaro komitetų posėdžio, kuriame buvo aiškinamasi dėl dar praėjusią savaitę įsigaliojusių ribojimų plieno ir juodųjų metalų gabenimui į Rusiją. Po susitikimo jis teigė, jog Lietuva turėjo ir kitokį pasirinkimą.

S. Skvernelis, antradienį Seime teigė, jog opozicija ruošia klausimus ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Ir teigė, jog situacija galėtų būti apibūdinama ir kaip „nacionalinis performansas“.

„Sunku komentuoti, kadangi uždaras posėdis yra. Tiesiog, matyt, pagrindinė mintis yra, kad tie, kurie kelia klausimus, ar pilnai pasirūpinta Lietuvos saugumu, ar atstovaujami Lietuvos interesai yra dirbantys su Kremliumi. Toks leitmotyvas yra, labai lengvas atsakymas yra“, – ironizavo politikas.

Paklaustas, ar sutinka su teiginiu, kad Lietuva neturėjo kito pasirinkimo, tik riboti tranzitą, opozicijos atstovas S. Skvernelis tikino, jog šalis pasirinkimą turėjo.

„Ne, Lietuva pasirinkimą turėjo. Prieš priimant sprendimus turėjo kitokį pasirinkimą. Bet pasirinko tokį kelią. (…) Kiekvienu atveju, kada svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes, kas gali būti, kaip tai gali panaudota, atsakant į sankcijas. Tai Lietuva tą turėjo vertinti. Gal ir įvertino, esame drąsi šalis. Ir tokį sprendimą priėmėme“, – sakė politikas.

Seimo narys S. Skvernelis žiniasklaidai teigė, jog nesako, kad Lietuvai reikėjo prašyti išimties.

„Bet reikėjo įvertinti tą atsaką, koks jis galėjo būti, mes dar nežinome, koks jis bus. Ir gal priimti kitokius sprendimus. Dabar teisiškai, kas yra padaryta, viskas atitinka ES teisę, Europos Komisijos sprendimus“, – tikino parlamentaras.

Jis kalbėjo, jog šiuo metu nieko keisti jau nereikia.

„Išgirdome, kokiais motyvais sprendimai buvo priimti. Mano galva, tai sankcijos, kurios yra taikomos, jos turi būti paveikios, turi duoti didelį poveikį tai valstybei, kuriai jos yra taikomos.

Ar šiandien tai, kas yra ribojama – pervežti iš Rusijos teritorijos į Rusijos teritoriją per Kaliningrado koridoriumi tranzitu, ar tai yra skausmingos sankcijos? Ar jos buvo vertos to, kokią reakciją iššaukė“, – teigė S. Skvernelis.

Jis dar pridūrė, jog uždarame posėdyje Seimo nariams buvo pristatytos galimos Rusijos reakcijos.

„Mums parodė, kokios (Rusijos, aut. p.) reakcijos galėtų būti, tai yra ne viešas turinys, to tikrai negaliu atskleisti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Rusija užsiima tik tuščiu gąsdinimu, S. Skvernelis sakė, jog ne.

„Nemanau, kad tai tušti gąsdinimai. O kokie tai veiksmai bus, parodis ateitis“, – teigė Seimo narys.