Komunikacinė krizė

Politologas teigė, jog atsakingas institucijas vėl ištiko komunikacinė krizė.

„Jau net pavargau apie tai nuolat kalbėti, bet tai, kaip mūsų institucijos komunikuoja, arba praleidžia laiką, kada reikia komunikuoti, tiesiog yra tragedija. Šis atvejis rodo, kad arba institucijos nesugeba surasti tinkamo metodo – kas turėtų būti atsakingas už tokią komunikaciją. Ir perleidžia atsakomybę tikrai nesvarbiausioms institucijoms – kalba, kad tai „Lietuvos geležinkeliai“ tiesiog patys įgyvendino šį sankcijų paketą“, – kalbėjo politologas.

Jis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog pastarųjų kelių dienų pranešimai iš Lietuvos valdžios institucijų nepadeda suvaldyti šios situacijos.

„Nežinau, kaip yra sunku suvokti, kad toks jautrus klausimas kaip tranzitas į Kaliningradą, galėtų būti paliktas tiesiog verslo santykiams, ar tiesiog „Lietuvos geležinkeliams“ sprendimui. Tai yra politinė problema, visų pirma. Ir apie tai reikia kalbėti pirmiausia politinėms institucijoms. Ir reikia kalbėti ne praėjusius sankcijų įgyvendinimo terminui – kada jos prasideda, bet prieš tai. Ir tai reikia kalbėti ne Rusijai, o mūsų pačių vakarų sąjungininkams“, – tikino VU TPSMI politologas T. Janeliūnas.

Žinių radijo laidos pašnekovas kalbėjo, jog „Lietuva praleido ne vieną įvartį iš vakarų žiniasklaidos“.

„Nes tą paniką kelia ne tik rusai. Kad iš Rusijos mes galime gauti kažkokių kaltinimų, esame prie to pripratę. Bet jei nerimo ženklus rodo mūsų pačių sąjungininkai vakaruose – žiniasklaidos antraštės jau skelbia, jog čia kyla įtampa, vos ne karinė įtampa. Tai yra jau mūsų problema – kad mes nesuvaldėme šios komunikacijos visų pirma su vakarų sąjungininkais, ta pačia ES, Europos Komisija“, – aiškino jis.

Tomas Janeliūnas

Politologas pabrėžė, jog svarbus momentas praleistas – dabar tai politinė problema.

„Nesugebėjome laiku sureaguoti ir vėl mėginame gesinti kažkokį gaisrą“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas teigė, jog reikšmingai nekeičia Lietuvos saugumo situacijos.

„Mes esame bet kuriuo atveju pafrontės linija, mes ja visada būsime. Pretekstui išnaudoti vieną ar kitą situaciją Rusija gali rasti bet kada. (…) Jų tikrai buvo pakankamai, Rusija gali surasti ir ištraukti iš kišenės, kada tik nori – tiek senus, tiek naujus. Čia daugybė įvairių būdų. Šia prasme, tai nieko ypatingai nekeičia, mes esame Rusijos taikiklyje jau seniai. Ir šis įvykis tikrai nekeičia situacijos – mums ir toliau reikia stiprinti savo gynybą, toliau reikia didinti NATO pajėgas čia. Ir visi kiti strateginiai sprendimai, kurie jau yra daromi, turi būti daromi nuosekliai, nesiblaškant“, – tikino politologas.

Jis teigė, jog ši trumpalaikė komunikacijos krizė išryškina, kad padaryti ne visi namų darbai.

Save įvardinti būsima auka – netinkama strategija

Diplomatas Albinas Januška siūlo šią situaciją išnaudoti savo naudai – NATO viršūnių susitikime Madride stiprinant argumentus, jog Lietuvai reikia ne tik brigados, bet gal ir divizijos.

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas teigė, jog su šiuo argumentu jis visiškai nesutinka.

„Mano galva – tai yra labai bloga strategija. Ta strategija reiškia, kad mes norime įtikinti kitus, kad karas Lietuvoje yra neišvengiamas – po 5 ar 10 metų. Bet tokia strategija sako, kad štai pažiūrėkite – mes nuolat skriaudžiami, mus būtinai užpuls kažkas – tai tikrai bloga strategija. Nes tai reiškia, kad Lietuvoje iš principo yra nesaugu“, – komentavo politologas.

T. Janeliūnas pabrėžė, jog atgrasymo galimybes reikia ir toliau stiprinti.

„Reikia nuosekliai didinti NATO karių buvimą čia. Su tuo visiškai sutinku ir tai tikrai yra esminis mūsų tikslas. Bet šiuo atveju NATO susitikime pateikti šį įvykį ir sakyti, kad mus gali tuoj pulti, yra blogas precendentas. Nes tai sukuria Lietuvos, kaip neišvengiamai karo aukos įvaizdį“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi politologas T. Janeliūnas.

Jis kalbėjo, jog dėl to joks ilgalaikis verslas nenorės investuoti Lietuvoje.

„Kas norės tokioje valstybėje vystyti kažką. Ir pačiai visuomenei tai neigiamas. Mintis turėtų būti kita – mes netapsime karo zona, nes darome viską, kad atgrasytume Rusiją, darome tai nuosekliai, mūsų neišgąsdins jokie papildomo grasinimai, mes esame tam pasirengę ir būsime tam pasirengę dar labiau po kelerių metų. Tokia turėtų būti mintis – mes darome viską, kad karo zona netaptume“, – tikino VU TSPMI politologas T. Janeliūnas.

Politologas teigė, jog diplomato A. Januškos pateikta mintis – priešinga.

„Tarsi bandymas įtikinti, kad jei mums nepasiųs karių, tuoj tapsime Rusijos auka. Šitokių minčių reikėtų vengti“, – sakė Žinių radijo pašnekovas T. Janeliūnas.

Suvalkų koridorius

Dėl Suvalkų koridoriaus ragina nepanikuoti

Lietuvoje svarstoma, kokia bus Rusijos reakcija ir planuojamas atsakas, kuris, anot Kremliaus, turėtų būti juntamas šalies gyventojams.

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas teigė, jog Lietuva jau faktiškai yra pasiruošusi atjungimui iš BRELL žiedo.

„Turime technines galimybes sinchronizuotis su Lenkija jau dabar. Tai saugumo prasme yra įmanoma, tai tik truputį sukliudytų einamąją prekybą elektra tarp Lietuvos ir Lenkijos. (…) Aišku, tai galėtų kažkiek turėti poveikį elektros kainoms. Nes sklandi prekyba tarp viso regiono šalių yra būtina, jei mes norime pasinaudoti pigesnėmis kainomis iš Švedijos“, – sakė jis.

Politologas pabrėžė, jog Lietuva jau dabar yra visiškai autonomiška nuo Rusijos energetikos resursų.

„Konkrečiai mes nesame kažkaip atsakingi už tai, ką dabar Rusija galėtų padaryti tiesiogiai mums energetikos srityje. Mes šioje vietoje padarėme bemaž viską, kad būtume kuo mažiau paveikti energetinėje srityje Rusijos“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė politologas.

Susidūrus Rusijai ir NATO, Suvalkų koridorius veikiausiai taptų pirmuoju kontakto tašku, rašo įtakingas Briuselio leidinys „Politico“. Politologas T. Janeliūnas teigė, jog nesutinka, kad Druskininkai yra pavojingiausia vieta pasaulyje.

„Tai toks žurnalistinis bandymas pritraukti dėmesį konkrečiam tekstui. Manau, kad apie Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą mes jau kalbame tiek ilgai, tiek plačiai pastaruosius penkerius–šešerius metus, kad dėmesys iš karinės pusės tam tikrai pakankamas. Rusija supranta, kad gins Suvalkų koridorių NATO, tam yra pasiruošta“, – teigė Žinių radijo pašnekovas.

Jis priminė, jog yra vykdyta daugybė pratybų, kuriose buvo planuojamas Suvalkų koridoriaus gynimas.

„Manau, kad NATO tikrai turi planus, kaip įsitraukti į konfliktą šitame taške. Kur kas svarbiau – Rusija šią akimirką nėra pasiruošusi tam. Visi turbūt supranta, kad kol vyksta karas Ukrainoje, atidaryti antrą frontą Rusijai būtų absoliučiai neįmanoma, net fiziškai.

Neįsivaizduoju, kokios sąlygos galėtų lemti, jog būtų žengtas toks beprotiškas žingsnis“, – tikino T. Janeliūnas. Pašnekovas dar pridūrė, jog panikos šiuo klausimu kelti tikrai nereikėtų.

Foto: Shutterstock

Rengtų pratybas Baltijos jūroje?

Paklaustas, kokią Rusijos reakciją jis prognozuoja, VU TPSMI politologas T. Janeliūnas prakalbo apie karines pratybas Baltijos jūroje.

„Nereikia stebėtis, kad rusai taip nervingai reaguoja į Kaliningrado klausimą, jiems tai – jautrus taškas. Sunku jį aprūpinti, sunku jį išlaikyti. Neturėtume būti naivūs, kad rusai visiškai ignoruos tokį sprendimą. Ir tai, kad dabar viskas prasidėjo žodiniais pareiškimais ir grasinimais irgi rodo, kad daugiau labai rimtų priemonių rusai nelabai turi – išskyrus tokius isteriškus pareiškimus.

Tai mane labiau ramina, nei būtų faktinis atsakas iš karto. Galbūt, sakykime, karinių laivų pratybos šalia Klaipėdos, netyčia užblokuojant karinių laivų priėmimą uostą, tarkime, be įspėjimo“, – kalbėjo jis.

Toks veiksmas, anot politologo T. Janeliūno, jam sukeltų kur kas daugiau nerimo.

„Nei politikų pareiškimai ir gąsdinimai. Kol kas manau, kad rusai nėra pasiruošę nubausti mūsų, tai gali ateiti, bet greičiausiai – jie turės žymiai daugiau klausimų spręsti. Jų pačių ekonomika nėra pačioje geriausioje būklėje, karinė situacija Ukrainoje tikrai yra sudėtinga. Ir dar dorotis su Lietuva šiuo metu tikrai nėra pirmos eilės klausimas“, – Žinių radijo laidoje tikino VU TSPMI politologas T. Janeliūnas.