„Čia yra tik startinė pozicija, tai yra tai, ką galima padaryti iš karto, kuo greičiau, ir po to jau augintis. Bet tam, kad augintumėmės, ir mes turime padaryti namų darbus“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė Laurynas Kasčiūnas.

„Kaip startinė pozicija (tik dalies brigados dislokavimas Lietuvoje – BNS) yra gera, bet kaip galutinis taškas – tikrai ne. Turime siekti ir sieksime brigados čia, Lietuvoje“, – pabrėžė jis.

Tarptautinė žiniasklaida teigia, kad Berlynas ketina didžiąją dalį Lietuvai priskiriamos brigados laikyti Vokietijoje, o esant poreikiui skubiai permesti.

Komiteto vadovo teigimu, būtina su vokiečiais sudaryti „labai aiškų infrastruktūrinį planą“ dėl brigados dislokavimo ir judėjimo.

Pasak L. Kasčiūno, vokiečiai ne tik apie tai kalba, bet ir siūlo planą, kaip link to galima judėti.

„Jie irgi sako: duokite mums aiškų planą, kada būsite pasiruošę ir pagal tai galėsime susidėlioti brigadą, kuri yra reali. Ir vokiečiai apie tai ne tik kalba, bet ir siūlo planą, kaip link to būtų galima judėti“, – tvirtino jis.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasirengusi priimti gerokai daugiau vokiečių karių.

„Turime pripažinti, kad turime sukurti infrastruktūrą, kad juos čia priimtume. Brigada yra ne juokas, tai rimtas projektas – kariniai miesteliai, poligonai ir visa kita“, – sakė jis.

Komiteto pirmininkas akcentavo, kad visų politinių jėgų atstovai sutarė, jog infrastruktūrai sukurti bus skirta tiek lėšų, kiek reikės.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat sakė, jog reikia atskirti lūkesčius nuo galimybių.

„Nenoriu atsidurti Pelenės vaidmenyje, kai sako, kad per naktį turi viskas atsirasti – turiu pakeisti vokiečių poziciją, nors jie viduje pas save turi labai skirtingų nuomonių, turiu galvoje politikų, kurie formuoja poziciją (...) Pirmiausia pačią brigadą fiziškai reikia suformuoti. Vokietijoje jos fiziškai nėra, ji turi dar atsirasti. Lietuvoje bus brigados vadovavimo elementas, jau pradėti darbai, rudenį atsiras, – teigė jis. – Kai išsakomi lūkesčiai apie „čia ir dabar“, noriu juos grąžinti į realybės rėmus. Darbai vyksta žingsnis po žingsnio, manau, kad galiausiai pasieksime konsensusą ir NATO susitarimuose.“

A. Anušauskas tvirtino suprantantis ir tas NATO valstybes, kurios tvirtina, kad šioje situacijoje svarbiausias yra karinis mobilumas.

„Jeigu viena šalis grasina, NATO turi turėti labai geras galimybes permesti ne brigadą, galbūt dvi brigadas, galbūt diviziją, gal dar didesnes pajėgas ten, kur reikia, tarp jų ir į Lietuvą“, – teigė jis.

Lietuva iki brigados dydžio vieneto prašo didinti 2017 metais dislokuotą sąjungininkų batalioną, motyvuojant išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.

Atitinkamų sprendimų tikimasi šio mėnesio pabaigoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Madride.