Meras padalino pažadų

Ryškiausias pavyzdys, kai šia metodika mojuodamas meras R. Šimašius gąsdino „Skvero namų“ projektą Naujamiestyje vystančią bendrovę „Rewo“, kuri neteisėtai nukirto kelis medžius.

Delfi rašė: kai šalia daugiabučių statybvietės Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone buvo neteisėtai nukirsti 3 medžiai, viešojoje erdvėje kilo nemenkas skandalas. Abejingumu ir problemos ignoravimu apkaltintas Vilniaus meras R. Šimašius tuomet suskubo reaguoti ir savo Feisbuko paskyroje pranešė apie įmonei paskaičiuotą daugiau nei 117 tūkst. eurų žalą.

Tačiau Delfi išsiaiškino, kad mero pažadams nebuvo lemta išsipildyti. Įmonė sumokėjo 30 eurų baudą ir padengė 2004 Eur aplinkai padarytą žalą.

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Šių metų sausio pradžioje kilo skandalas, kai visuomenininkai ir vietos gyventojai užfiksavo nukirstus medžius šalia Vilniuje, T. Ševčenkos g. 25, esančios statybvietės. Šioje vietoje statybas vykdo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė UAB „Rewo“. Apie tai socialiniuose tinkluose informavę vilniečiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės ir paties mero R. Šimašiaus reakcija. Jie dėstė, kad savivaldybė ir jos vadovai nereaguoja į galimai daromus pažeidimus. O blogeris Skirmantas Malinauskas savo kanale paviešino siužetą, kuriame kėlė klausimą, ar iš viso statybos leidimai butams šioje vietoje galėjo būti išduoti.

R. Šimašiaus įrašas Feisbuke
Foto: Facebook


„Neregėtas įžūlumas - gavau informaciją, kad vystytojas „Rewo“ projekte „Skvero namai”, Ševčenkos g., nelegaliai iškirto greta jų sklypo augusius kelis brandžius medžius: tuopą, beržą, kaštoną. Nežinau, ką galvojo įmonė iškirsdama medžius netgi ne savo sklype, bet jai tai nesibaigs gerai. Jei įmonei brangi jos reputacija, tai ji turės ne tik sumokėti solidžią baudą, kurios dydį dar skaičiuojame, bet ir savo nuožiūra papildomai pasodinti bent 1000 medžių Vilniuje.

Papildymas: Kadangi, kaip išsiaiškinome, gretimas sklypas, kuriame nukirsti trys medžiai, valstybinis, šiandien konsultuosimės su Nacionaline žemės tarnyba ir Aplinkos ministerija, kad šalia administracinės baudos jie iškeltų ir civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taip pat Savivaldybės administracija vertina situaciją, ar šis svetimo turto sunaikinimas nesukelia ir baudžiamosios atsakomybės.

Papildymas 2: Suskaičiavome padarytą žalą dėl nupjautų trijų medžių. Nacionaliniai teisės aktai šiuo atveju numato juokingai mažą 3006 eur žalą - tokia ir būtų išieškoma bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje, bet ne Vilniuje. Pagal mano inicijuotą ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą tvarką, Vilniaus miesto biologiniam turtui padaryta 117 359 eur žala (paprastasis kaštonas 51 cm skersmens – 31 591 eur, balzaminė tuopa 97 cm skersmens – 59915 eur, karpotasis beržas 42 cm skersmens – 25 942 eur). Aišku, ji niekada neatperka nupjautų medžių, ypač šalia gyvenantiems, bet jau adekvatesnė. Žinome, kad mūsų tvarka daliai vystytojų nepatinka ir jie ją bando ginčyti teismuose. Tikiuosi, tie ginčijimai nebus sėkmingi. Tikiuosi, kad ir nacionaliniai teisės aktai, kaip mes ir siūlėme, pasivys Vilniaus kartelę“, - anuomet rašė Vilniaus meras R. Šimašius.

Tuo metu UAB „Rewo“ vadovas Edvinas Malevskis pripažino, kad įmonė nupjovė medžius, tačiau tai esą padaryti buvo būtina: „Medžiai dėl atlydžio ir prognozuoto škvalinio vėjo bet kurią akimirką galėjo išvirsti, taip sukeldami pavojų gyventojams, jų turtui, eismo dalyviams, statybvietei. Būdami atsakingi už saugumą statybos vietoje priėmėme sprendimą medžius pašalinti ir apie tai informavome Vilniaus miesto savivaldybę.“

Aplinkos ministerija: įkainius tvirtina ministras

Vis dėlto įmonė neatlygino savivaldybės paskaičiuotos žalos, kuri siekia daugiau nei 117 tūkst. eurų, ir 1000 naujų medžių nepasodino. Tačiau „Rewo“ padengė Aplinkos apsaugos departamento paskaičiuotą žalą ir baudą. Tai Delfi patvirtino Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė.

„Įmonei už neteisėtai nupjautus želdinius buvo pateikta pretenzija atlyginti žalą aplinkai. Įmonė gera valia sumokėjo apskaičiuotą žalą (2004 eurus) ir sumokėjo už administracinį nusižengimą pagal ANK 281 str. 1 dalį, t. y. 30 eurų“, - teigė J. Jasiūnienė.

Aplinkos apsaugos departamento specialistų teigimu, antrą kartą už tą patį pažeidimą savivaldybei reikalauti žalos atlyginimo ir skirti baudą teisiškai nėra galimybių.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir Aplinkos ministerija. Jos atstovė Loreta Pilkienė nurodė, kad įkainiai už aplinkai padarytą žalą yra nurodyti dokumente, patvirtiname aplinkos ministro. Būtent juo remiantis aplinkai padarytą žalą ir turi skaičiuoti Aplinkos apsaugos departamentas. Anot ministerijos, jei žalą norėtų skaičiuoti savivaldybė, ji turėtų remtis būtent šia metodika.

Taip pat Aplinkos ministerija laikėsi pozicijos, kad fizinis ar juridinis asmuo negali būti 2 kartus baudžiamas už tą patį pažeidimą, o žala aplinkai turi būti skaičiuojama tik pagal aplinkos ministro patvirtintus įkainius.

Aplinkos ministerija


Tąkart Delfi kalbintas aplinkosaugos srityje besispecializuojantis advokatas Robertas Klovas taip pat teigė, kad savivaldybės patvirtinta metodika teisiniu požiūriu kelia labai daug klausimų. Jis teigė, kad savivaldybės vadovai turėtų pirmiausia eiti į Seimą ir siūlyti kelti baudas. Anot advokato, šiuo atveju savivaldybė, pati sukūrusi savo metodiką, bando apeiti įstatymo leidėją ir teisiniu požiūriu tai yra ydinga.

Šį mėnesį advokato, Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento išsakytus teiginius patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

2022 06 15 vyko teismo posėdis, kuriame ir buvo priimtas sprendimas. Tiesa, šis teismo procesas nesusijęs su bendrove „Rewo“. Tačiau situacija labai panaši, tik NT vystytojas kitas – „Eikos statyba“.

Byloje pareiškėjas buvo Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos ministerija.

Kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas, šiame teisme nagrinėta byla, kai ginčas kilo dėl Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26, Vilniuje, augančio karpotojo trikamienio beržo šaknų pažeidimo. Ieškovė iš atsakovės prašo prisiteisti 21 093,01 Eur žalos atlyginimą. Žalą lygiagrečiai paskaičiavo ir Aplinkos apsaugos departamentas.

Nesutinka, nes du kartus baudžia už tą patį pažeidimą

NT vystytojams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Hitus Legal“ advokatė Eglė Akelė Delfi teigė, kad vystytojai sumokėjo Aplinkos apsaugos departamento paskirtą baudą ir paskaičiuotą aplinkai padarytą žalą. Tačiau įmonė laikosi nuomonės, kad du kartus už tą patį pažeidimą negali būti nubausta.

„Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo už medžio šaknų pažeidimą gamtai padarytą žalą (baudą), kurią klientas nedelsiant sumokėjo. Kaip minėjome, suprantame medžių svarbą miesto bendruomenei, tačiau šiuo atveju kalba jau ėjo ne apie vien žalos atlyginimą, bet dvigubą, nepagrįstą faktišką nubaudimą. Manome, kad už tą patį pažeidimą negali būti skaičiuojama žala du kartus“, - teigė advokatė.

Aplinkos apsaugos departamentas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas


Taigi, savivaldybei susikūrus savo individualią žalos apskaičiavimo metodiką, kuri dubliuojasi su ta, kurią taiko Aplinkos apsaugos departamentas, Vilniuje, anot advokatės, įsigaliojo praktika, kad tas pats fizinis arba juridinis asmuo du kartus buvo baudžiamas už tą patį pažeidimą.

Advokatė E. Akelė teigė, kad, jos vertinimu, tokia praktika prieštarauja teisei: „Vertiname neigiamai, kadangi savivaldybė minėtą metodiką sukūrė ir patvirtino neteisėtai, t.y. viršijant savo kompetenciją ir įstatymų nuostatas. Teisės aktai aiškiai nustato, kad žalos apskaičiavimo metodiką tvirtina Aplinkos ministerija, ir savivaldybės institucijos, apskaičiuodamos želdynams ir želdiniams padarytą žalą, privalo vadovautis aplinkos ministro įsakymu patvirtinta žalos apskaičiavimo metodika. Taigi, savivaldybės neturi teisės savo nuožiūra nusistatyti ir taikyti savo atskirą želdiniams padarytos žalos apskaičiavimo metodiką. Dėl tokių neteisėtų savivaldybės veiksmų reikalaujant atlyginti pagal savo metodiką apskaičiuotą žalą iš tiesų susiklostė praktika, kad asmenys buvo baudžiami už tą patį pažeidimą du kartus.“

Teismas: savivaldybė viršijo įgaliojimus

Taigi, įmonė, nesutikusi su savivaldybės paskaičiuota žala, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ir čia teismui kilo abejonė, kad savivaldybės metodika gali prieštarauti įstatymui. Dėl to teismas nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl teisės akto teisėtumo nustatymo.

„Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1433-918/2022 sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 7 dalies 7 ir 8 punktams, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui“, - ginčo esmė įvardyta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime.

Kaip nurodyta nutartyje, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintoje metodikoje nurodyta, kad ji skirta įvertinti ir apskaičiuoti statybos darbų metu pažeistų ar žuvusių želdinių atkuriamąją vertę (1 punktas); ir kad ji taikoma Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose pažeistiems ir žuvusiems želdiniams ir želdynams įvertinti ir jų atkuriamajai vertei apskaičiuoti (2 punktas).

„Aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą, rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas.

Šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones“, - konstatavo teismas.

Foto: DELFI / Dainius Sinkevičius


Kaip pabrėžė teisėjų kolegija, Želdynų įstatyme ir Aplinkos apsaugos įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija.

„Netgi tuo atveju, jeigu atsakovas (savivaldybė - red.) laikytų, kad pirmiau nurodytuose straipsniuose nurodomos metodikos apima tik gamtai, o ne savivaldybei (kaip želdinių savininkei) padarytos žalos dydį, ir šie dydžiai yra skirtingi, tai savaime nereikštų, kad savivaldybė (savivaldybės administracijos direktorius) įgytų kompetenciją patvirtinti kitą žalos apskaičiavimo metodiką.

(...) Kitaip tariant, bet kokie Vilniaus miesto savivaldybės patirti nuostoliai, susiję su želdinių atkūrimo ir/ar naujų želdinių veisimo ir priežiūros išlaidomis, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė juos patyrė kaip želdinių savininkė ar valdytoja, ar žala buvo padaryta želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, gali būti apskaičiuojami tik vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta nuostolių apskaičiavimo tvarka.

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra detaliai išvardinta, kas konkrečiai yra pavesta savivaldybėms atliekant pirmiau nurodytas joms pavestas funkcijas, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kituose pirmiau minėtuose teisės aktuose savivaldybėms (ar jų institucijoms) nėra pavesta tvirtinti kokių nors metodikų (apskaičiavimo tvarkų) dėl kokios nors su želdyno sunaikinimu susijusios žalos“, - konstatavo teisėjų kolegija.

Ir galiausiai ji pasisakė, kad savivaldybė, patvirtinusi savo metodiką, viršijo savo įgaliojimus: „Taigi, loginė ir sisteminė teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija; kad savivaldybės institucijų kompetencija žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra nustatyta, ji taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguota Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją, t. y. ultra vires.“

Vilniaus miesto apylinkės teismas


Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nagrinėjamos bylos medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, teismas priėjo išvados, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėta ir naikintina.

Taigi teisėjų kolegija nusprendė: „Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui.“

Tiesa, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Savivaldybė teismo sprendimą ketina skųsti

Delfi su klausimais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir paprašė jos įvertinti jai nepalankų teismo sprendimą.

Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas perdavė savivaldybės Teisės grupės atsakymus.
„Teismo sprendimą savivaldybė vertina kaip nepagrįstą, todėl planuoja jį skųsti apeliacine tvarka“, - nurodė savivaldybės atstovas.

Vilniaus miesto savivaldybė
Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas


Ir čia pat jis pateikė daugiau informacijos apie užfiksuotą pažeidimą statybų metu: „Teritorijoje ties Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26 kasimo darbus pagal išduotą leidimą kasti vykdžiusi UAB „Eikos statyba“ pažeidė minėtoje teritorijoje augusio trikamienio karpotojo beržo šaknis. Pažeidimas nustatytas 2021 m. balandžio 14 d. Remiantis Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika dėl šio pažeidimo Savivaldybės patirta žala (nuostoliai) įvertinti 21 093,01 Eur dydžio suma. Už padarytą žalą ir nuostolius atsakinga UAB „Eikos statyba“ atlyginti atsisakė, todėl savivaldybė 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu.“

Savivaldybės paklausėme, kiek kartų ir už kokią sumą pagal šią teisme nuginčytą metodiką savivaldybė yra paskaičiavusi žalą dėl želdinių sunaikinimo? Taip pat paklausėme, kiek kartų želdinius sunaikinę fiziniai ar juridiniai asmenys yra padengę paskaičiuotą žalą?

Ir gavome tokį atsakymą: „Pagal Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką savivaldybė iki šiol yra apskaičiavusi žalą du kartus – 21 093,01 Eur dydžio žalą jau minėtai UAB „Eikos statybai“ bei 117 359,58 Eur dydžio žalą UAB „Skvero namams“, už valstybiniame žemės sklype adresu T. Ševčenkos g. 25 Vilniuje, neturint teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti (genėti) medžius, nukirstus tris brandžius medžius. Dėl šios žalos savivaldybė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022-ųjų balandį. Nė vienas iš dviejų nurodytų juridinių asmenų paskaičiuotos žalos iki šiol nėra atlyginę.“

Anot savivaldybės, ji Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ketina skųsti: „Teismo sprendimas byloje dėl Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs (kaip minėta, savivaldybė šį sprendimą skųs apeliacine tvarka), todėl minėta metodika šiuo metu vis dar yra galiojanti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seime svarstomas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo, be kita ko, yra siūloma nustatyti, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos sprendžia dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams. Tikimės, kad ateityje tai padės išvengti skirtingų vertinimų atitinkamose situacijose.“