„(Posėdis) buvo pakankamai karštas, nes pirmoji dalis buvo , kodėl mūsų krašto apsaugos ministras neatlaikė Lietuvos pozicijos Briuselyje, kada buvo diskutuojama, kad vis dėlto Lietuvoje atsirastų Vokietijos brigada, kodėl mūsų ministras sutiko su visais siūlymais, ir kas trukdė jam tai įgyvendinti, ir kokių priemonių dabar turi imtis“, – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio komentavo valstiečių-žaliųjų atstovas Dainius Gaižauskas.

Politikas konstatavo, kad per posėdį jie išgirdo praktiškai tik pasiteisinimus.

„Ir pamatėme, kad ministras jau beveik ir rankas buvo nuleidęs. Bet tiek mūsų, opozicijos, dėka, tiek ir jų pačių, valdančiųjų, tiek komiteto pirmininko, buvo aiški pozicija, kad iki Madrido turi būti parengtas planas ir iškeltas uždavinys, kuris buvo suformuotas VGT (Valstybės gynybos tarybos), kad atsirastų čia vietoje brigada ir JAV kariuomenė, turi būti įgyvendintas.

Mes pasakėme, kad, jeigu šitas tikslas bus neįgyvendintas, tai bus fiasko, ir bus labai didelis pralaimėjimas , kur ko gero krašto apsaugos ministras turės pasitraukti. Jis pačią poziciją suprato. Kito kelio nėra. Jeigu laimės, mes visi paspausime ranką, nes tai bus mūsų visų laimėjimas dėl mūsų visų saugumo. Šiai dienai labai tikimės, bet kol kas nieko gero negalime pasakyti visuomenei“, – sakė D. Gaižauskas.

Pagrindinis tikslas – ne ministro galva

Opozicijos atstovas pasakojo, kad per posėdį girdėjo iš ministro argumentus, kad „negalime“, „ko gero neturime lėšų, galimybių“.

„Tie pasiteisinimai buvo visiškai neargumentuoti. Juolab, kad ir visų partijų susitarimas ir skirtos lėšos, ir 2,5 proc., mes net sakome – iki 3 proc. BVP (Bendro vidaus produkto), kad galėtume ne tik Lietuvos kariuomenę, bet paruošti ir infrastruktūrą. Mūsų bent jau vidaus politika šiuo klausimu yra vieninga. Ministro rankų nuleidimas šiandien atrodė labai apgailėtinai“, – kritikavo D. Gaižauskas.

Jis pastebėjo, kad A. Anušauskas per posėdį daug kritikos gavo ir nuo savų.

„Mūsų pagrindinis uždavinys yra, kad vis dėlto čia atsirastų Vokietijos brigada ir mūsų regionas taptų saugesnis. Nes matote, kokios yra grėsmės – ir Kaliningradas, ir Rusija, ir karas Ukrainoje. Todėl negalime žengti jokio žingsnio atgal“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Pasak komiteto nario, Prezidentūra šiuo klausimu pasisakė pakankamai konstruktyviai, kokių imasi veiksmų.

„Bet Krašto apsaugos ministerija šį kartą atrodė labai prastai“, – sakė D. Gaižauskas.

Išskyrė pasiekimus

Seimo NSGK pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Laurynas Kasčiūnas vis dėto išskyrė, kad pažangos per derybas dėl brigados pasiekta.

„Jeigu nusikeltume du mėnesius atgal, tai apie brigadą iš viso nebuvo kalbama jokiuose dokumentuose. Kariniame patarime ir kitur atsirado brigados formuluotė ir tai buvo mūsų diplomatijos ir visų ministrų nuopelnas. Manau, kad ir parlamentinė diplomatija prie to prisidėjo. Kitaip tariant, esame ten, kur dar niekada nesame buvę“, – akcentavo jis.

Pasak parlamentaro, dabar liko įgyvendinimo klausimas.

„Madrido viršūnių susitikime norėtųsi didesnio įsipareigojimo ir dėl brigados dislokavimo Baltijos šalyse. Bet bent jau, jeigu tekste būtų įtvirtinta tai kaip galimybė, tai jau irgi mūsų atveju yra galimybės kalbėtis su vokiečiais, ką mes ir darome, dėl to, kad palaipsniui būtų kuriama priskirta brigada, ir dalį jų, o galbūt ir ją visą – tikslas yra visą – dislokuoti Lietuvoje“, – sakė L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK pirmininko vertinimu, atgrasymo planavime tai būtų lūžis.

„Mes esame prie to priartėję. Tik dabar reikia dėti visas pastangas, dirbant su vokiečiais. Nes yra trys takai: pirmas takas – NATO viršūnių susitikimas, kad tekste būtų atidaryta galimybė mums kalbėti apie brigados formavimą ir įkūrimą čia Lietuvoje – kartu su vokiečiais.

Antras takelis – Vokietijos takelis. Su jais reikia susidėlioti labai aiškų infrastruktūrinį planą. Taip, mes turime pripažinti, kad turime sukurti infrastruktūrą, kad juos čia priimtume (…). Daug dalykų jau yra daroma. Reikės papildomų pinigų, ir jų tikrai bus, kad tuos dalykus įgyvendintume. (…)

Trečias kelias yra mūsų infrastruktūros darbai. Šiandien visi politinių jėgų atstovai sutarė, kad, kiek reikės resursų, kad čia, Lietuvoje, atsirastų brigada, tiek mes visi ir skirsime“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Vokietijos kalbas vertina tik kaip startinę poziciją

Seimo NSGK pirmininko įsitikinimu, Vokietijos pasakymas, kad didžioji dalis brigados bus ne Lietuvoje, yra tik startinė pozicija.

„Tai, ką galime padaryti kuo greičiau, ir po to augintis. Kad galėtume augintis, ir mes turime padaryti namų darbus, ir, pirmiausia, Lietuvos infrastruktūra“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak politiko, kaip startinė pozicija dabartinė formuluotė yra gera, bet „kaip galutinis taškas – tikrai ne“.

„Turime siekti ir sieksime brigados čia, Lietuvoje“, – teigė L. Kasčiūnas.

Aiškino, kad darbai vyksta žingsnis po žingsnio

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kalbėdamas žurnalistams, išskyrė Lietuvos pasiekimus.

„Lietuva pirmoji apskritai iš Baltijos valstybių dėl papildomų pajėgumų susiderėjo. Turėjau daug susitikimų su Vokietijos gynybos ministre, ir mes nuo nulinio taško nujudėjome į konkrečius sprendimus. Vokietija tuos sprendimus jau yra paviešinusi“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Kartu ministras politikus ragino atskirti lūkesčius nuo galimybių.

„Nenoriu atsidurti Pelenės vaidmenyje, kai sako, kad per naktį turi viskas atsirasti. Turiu pakeisti vokiečių poziciją, nors jie ir viduje, pas save, turi labai skirtingų nuomonių. Turiu galvoje, politikų, kurie formuoja pozicijas, jos skiriasi. Tai nereiškia, kad Vokietijoje yra tokia vieninga nuomonė. Bet mes to, kad ir kaip besistengtume, visiškai pakeisti negalime“, – aiškino A. Anušauskas.

Ministras atkreipė dėmesį, kad iki šių metų NATO apskritai buvo Rytams skyrusi vieną brigadą.

„Dabar gi mes kalbame apie brigadas kiekvienai rytinio flango šaliai. Rytinio flango šalių poreikiai skiriasi. Vienos nori, kitos – ne. Mes esame tarp tų, kurie norėtų, bet čia yra pasirengimas ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos“, – sakė A. Anušauskas.

Ministras aiškino, kad, pirmiausia, pačią brigadą fiziškai reikia suformuoti.

„Vokietijoje jos fiziškai nėra. Ji turi dar atsirasti. Lietuvoje bus brigados vadovavimo elementas. Jau pradėti darbai. Rudenį atsiras. Tačiau jį irgi reikia padaryti. Dėl to, kai išsakomi lūkesčiai apie čia ir dabar, noriu tiesiog juos grąžinti į realybės rėmus: darbai vyksta, žingsnis po žingsnio, manau, kad galiausiai pasieksime konsensusą ir NATO susitarimuose“, – teigė A. Anušauskas.

Vyksta diskusijos, ar iš viso nereikėtų vetuoti dokumento

Ministras nepritaria nuomonėms, kad NATO dokumentą, jei jis mūsų netenkina kaip šalies, reikia vetuoti.

„Aš siūlau labai pasverti pasekmes, ar geriau, kad dokumentas būtų toks, koks yra, leidžiantis mums dirbti toliau, ar, kad jo iš viso nebūtų. Tada mes dvišaliu pagrindu galime derėtis, ne visada bus garantuoti rezultatai dėl, kaip minėjau, vidinių politinių šalių labai didelių įtampų“, – sakė A. Anušauskas.

Ministras sakė, kad, kalbantis su Vakarų sąjungininkais apie brigadą, paminimas ir Kaliningrado tranzito krizės atvejis.

„Tai yra situacija, rodanti, kad mums reikia turėti papildomus pajėgumus čia. Tam, žinoma, kad parengsime planą. Manau, kad galiausiai ir sutarsime dėl didesnių pajėgumų“, – sakė A. Anušauskas.

Kartu jis teigė suprantąs NATO šalis, kurios sako, kad karinis mobilumas šitoje situacijoje svarbiausias.

„Tai yra, jeigu viena šalis grasina, NATO turi turėti labai geras galimybes permesti ne brigadą, gal dvi brigadas, gal diviziją, gal dar didesnes pajėgas ten, kur reikia, tame tarpe ir į Lietuvą“, – teigė A. Anušauskas.

Lietuva iki brigados dydžio vieneto prašo didinti 2017 metais dislokuotą sąjungininkų batalioną, motyvuojant išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje, priminė BNS.

Atitinkamų sprendimų tikimasi šio mėnesio pabaigoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Madride.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)