„Tranzitas keleivių ir nesankcionuotų prekių vyksta ir dabar, o akivaizdu, kad tie opozicijos politikai, kurie dabar mėgina kelti paniką, tampa šioje vietoje, deja, ir propagandos išnaudojami.
Akivaizdu, kad Rusija šioje situacijoje mėgina sukelti įtampą ir daryti spaudimą“, – trečiadienį LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė aiškino, kad Lietuva daro tai, ką daro visa Europos Sąjunga, ir reaguodama į karą Ukrainoje, kovoja dėl bendrų europinių sankcijų Rusijai. Ji tikino negalinti įsivaizduoti situacijos, kai vasario ar kovo mėnesį, kai Bučoje buvo prievartaujamos moterys, žudomi vyrai ir senoliai, Lietuva tarptautinėje erdvėje imtų kalbėti apie tai, kaip turėtume apginti Rusijos interesus.
„Tokios situacijos, matyt, negalima įsivaizduoti, ji būtų visiškai neadekvati. Tai yra bendras sprendimas, teisės viršenybės klausimas, ir tiesiog siūlyčiau tiek oponentams, tiek kolegoms nepasiduoti Rusijos primestai propagandai“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji pažymėjo, kad reikia aiškiai pasakyti faktus – keleivių ir nesankcionuotų prekių tranzitas vyksta ir, akivaizdu, kad Rusija nuo pat to momento, kai ES priėmė bendrą sprendimą dėl sankcijų, žinojo, kad jis įsigalios ir ruošėsi jam.
„Rusija paruošė tam tikrą propagandinę kampaniją, bandydama įteigti ir netgi, deja, ganėtinai sėkmingai, kad tai yra kažkoks Vilniaus ir Maskvos nesutarimas ar ginčas, kas visiškai neatitinka tikrovės“, – tikino parlamentarė.
ELTA primena, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareikalavo nedelsiant panaikinti Lietuvos „atvirai priešiškus“ apribojimus Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Maskvos eksklavą Kaliningradą, įsispraudusį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Ministerija pranešė iškvietusi Lietuvos reikalų patikėtinį Maskvoje protestuodama prieš „provokuojamas“ ir „atvirai priešiškas“ priemones.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.
URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.
Antradienį Seimo opozicija suabejojo, ar įgyvendinant Europos Sąjungas (ES) sankcijas nutrauktas kai kurių prekių tranzitas tarp Rusijos ir jos Karaliaučiaus srities nėra Lietuvos „nacionalinis performansas“, sakė demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Opozicija šiandien tariasi, matyt, mes ieškosime ir prašysime, kad į klausimus, kurie susiję su ES sankcijomis, jų taikymu dėl šio tranzito į Kaliningrado sritį, iš Rusijos į Rusiją per Lietuvą, ir niuansus, susijusius su ES ir Rusijos sutartimis, taip pat ir Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinėmis sutartimis, ar nėra išimčių numatytų, ar tai visiškai atitinka tą sankcijų ir susitarimų dvasią, kad į šiuos klausimus galbūt galėtų atsakyti plenariniame posėdyje ministrė pirmininkė“, – sakė S. Skvernelis.
Tuo tarpu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtino, kad jam Lietuvos reakcija į susidariusią situaciją yra keista.
„Buvo specialus punktas dėl keleivių ir krovinių vežimo, Lietuvos stojimo sutartyje į ES tam paskirtas buvo atskiras punktas ir mes galėjome derėtis dėl tranzito stabdymo. Man keistesnė mūsų reakcija, nes kad tokia aštri situacija bus žinojo tiek ES, tiek Lietuva, nors realiai kalbama apie dvi specifines prekes. Rusija pradėjo nuo propagandos ir melo pylimo ir tuo pačiu sukėlė paniką Lietuvoje. Čia didžiausia žala, kad propagandiniam puolimui nebuvo pasiruošta iš anksto“, – tvirtino eurokomisaras.
