„Rusijos specialiosios tarnybos sudėjo labai daug vilčių į „nežeminkime Rusijos“ kampaniją Vakaruose, – interviu „Delfi“ sako Piontkovskis. – Macrono pozicija leistų pakartoti tą pokštą, kurį Nicolas Sarkozy kadaise pademonstravo Gruzijoje, o Angela Merkel su Francois Hollandu – kiek vėliau Kyjive.
Tas paliaubų pokštas leidžia viską apversti aukštyn kojomis ir tokią situaciją, kai yra agresorius ir auka, parodyti kaip situaciją, kurioje atsiranda dvi konfliktuojančios pusės su kažin kokiais teritoriniais ginčais. Būtent tai numato dabartinis – „itališkasis“ paliaubų scenarijus ir Macrono iki šiol skelbtas naratyvas.
Labai svarbu turėti omenyje, kad įgyvendinant tokį scenarijų bus sakoma, jog negalima vienai iš konfliktuojančių pusių tiekti ginklų, kai prasideda derybos dėl paliaubų. Ir Rusija bus giriama už tai, kad žengė žingsnius susitaikymo link.
Visa tai buvo Kremliaus koziris. Bet šis koziris buvo muštas, ir Macronui per spaudos konferenciją Kyjive teko kartoti Austino formuluotę, skelbiančią, kad karo tikslas – Ukrainos pergalė bei teritorinio vientisumo atstatymas.
