„Mano patarimas yra, kad, kiek yra realaus poreikio ir noro iš Rusijos Federacijos pusės, kreiptis į EK, prašant papildomų išaiškinimų. Jeigu išaiškinimai netinkami, tuomet kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris visus teisinius ginčus išaiškina“, – sakė G. Landsbergis.

Reakciją Rusijoje Lietuvos diplomatijos vadovas įvertino kaip dalį „paruošto teatro, siekiant nuspalvoti visa tai dramatiškomis spalvomis'.

„Mano žiniomis, Rusijos Federacija uždarymo tikėjosi kur kas anksčiau, ir tikėjosi politiniu pagrindu. Politiniu pagrindu tokie sprendimai priimti nebuvo. Jie yra priimami tik teisės pagrindu tuomet, kai EK tam suteikia pagrindą“, – teigė G. Landsbergis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmuosiuose pareiškimuose iš Rusijos Federacijos buvo lyg netyčia pasakyta nemaža dalis netiesos.

„Pavyzdžiui, datos, kuriomis vežimas per Lietuvą turėtų būti pabaigtas, jos buvo pasakytos netiksliai. Cementą galima vežti dabar, nors buvo paskelbta Kaliningrado žmonėms, kad jau dabar turėtų eiti jo įsigyti. Lygiai taip pat buvo paskelbta data dėl naftos pergabenimo. Ji buvo paslinkta gerokai anksčiau, negu ji yra iš tikrųjų“, – sakė G. Landsbergis.

Jis tai vadino bandymu dramatizuoti situaciją.

„Jeigu pažiūrėtume bendrąsias tranzito per Lietuvą apimtis, tai sankcionuotų prekių, kai jau įsigalios visa apimtimi, bus mažiau negu pusė. Tai reiškia, kad jokios blokados nėra. Jokio uždarymo nėra. Tranzitas vyksta. Žmonių tranzitas vyko ir vyks, nebent EK nuspręstų kažkaip kitaip (…), bet kol kas tokių ženklų nematau. Visa ta retorika, kurią girdime iš kitos pusės, yra skirta vidaus rinkai, savo žmonėms mobilizuoti“, – sakė G. Landsbergis.

Rusija dėsto savo reikalavimus

Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos, rašė BNS.

Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.