Kremliaus propagandos ruporas „Komsomolskaja pravda“ paskelbė publikaciją „Kaip Rusija atsakys į Kaliningrado blokadą: penki galimi smūgiai Lietuvai“, kalbintas Kaliningrade gyvenantis politologas Aleksandras Nosovičius, kuris pateikia konkrečius būdus, kuriais Rusija galėtų keršyti Lietuvai.

1. Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo atšaukimas

Teigiama, esą 1991 metais SSRS Valstybės tarybos priimtas sprendimas dėl Lietuvos respublikos nepriklausomybės pripažinimo yra neteisėtas. Pasak rusų politologo, Valstybės taryba neturėjo teisės priimti tokio lygio sprendimų, kaip Sovietų Sąjungos sienų peržiūrėjimas ir teritorijų atskyrimas nuo jos. Neseniai Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas, partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Jevgenijus Fiodorovas pateikė atitinkamą įstatymo projektą.

2. Pasitraukimas iš susitarimų su ES dėl Lietuvos

Čia cituojamas Dmitrijus Rogozinas, kuris 2002-2003 m. vadovavo Maskvos ir Briuselio deryboms bei teigiama, jog Rusija pripažino Lietuvos sienas mainais į garantijas dėl nepertraukiamo Rusijos piliečių ir Rusijos krovinių tranzito iš Kaliningrado ir į jį. Esą dėl šio pripažinimo Lietuva galėjo įstoti į ES ir NATO.

3. Reikalavimas, kad Lietuva grąžintų Klaipėdą Rusijai

„Jei Briuselis šiandien pasitraukia iš savo susitarimo dalies, tai ir Maskva pasitraukia iš savo dalies. Pasekmės Lietuvai, ES ir NATO gali būti labai toli siekiančios", - Kremliaus propagandiniame leidinyje „Komsomolskaja pravda“ aiškina politologas A. Nosovičius.

Čia taip pat nurodoma, kad Potsdamo konferencijos sprendimu dėl Antrojo pasaulinio karo rezultatų Memelis, kaip ir Karaliaučius, iš Vokietijos buvo perduoti Sovietų Sąjungai. Tik vėliau vidiniu J. Stalino sprendimu Karaliaučius buvo perduotas RSFSR ir tapo Kaliningradu, o Memelis – perduotas Lietuvos SSR ir tapo Klaipėda.

„Dabartinė Rusija yra teisinė SSRS teisių perėmėja, o tai reiškia, kad posovietines Lietuvos sienas nustato ji. Ir jei Europos Sąjunga pažeis šias sienas garantuojančius susitarimus, Lietuvai gali nutikti visko“, – savaip istoriją interpretuoja ir Lietuvai grasina Kremliaus propagandistai.

4. Kariniai veiksmai: Suvalkų koridoriaus sukūrimas

Vilnius, de facto paskelbęs Kaliningrado srities transporto blokadą, „išmušė kėdę, ant kurios visus tuos metus sėdėjo kaip ES valstybė narė", – cituojamas Rusijos Federacijos Tarybos narys Andrejus Klimovas.

Rusijos politikas tai pat perspėja, kad „nepriimtinas“ Lietuvos elgesys ribojant tranzitą į Kaliningrado sritį kelia pavojų visai NATO organizacijai. Esą jeigu bus sulaužytas susitarimas dėl prekių ir keleivių laisvo tranzino per Lietuvą į Kaliningrado sritį, kuris šiuo metu ribojamas dėl ES sankcijų, galima laukti įvairių akibrokštų iš Rusijos pusės.
„ES pati paneigs visų dokumentų dėl Lietuvos narystės ES teisėtumą ir atriš mums rankas spręsti Lietuvos sukurtą Kaliningrado tranzito problemą bet kokiu mūsų pasirinktu būdu", – Kremliaus propagandinis leidinys cituoja Rusijos Federacijos Tarybos narį A. Klimovą.

5. Lietuvos atjungimas nuo energetikos sistemos BRELL

Žadama, kad tai būtų skaudžiausias Maskvos ekonominis atsakas, nes BRELL – Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą jungiantis energetikos žiedas.

Baltijos šalys jau seniai pareiškė norinčios iš jos pasitraukti ir visiškai integruotis į ES energetikos sistemas. Oficialiai paskelbta, kad tai įvyks 2025 m. Tačiau pereinant prie Europos energetikos, susiduriama su dideliais sunkumais, todėl Baltijos šalys vis dar labai priklausomos nuo Rusijos elektros energijos. Ankstyvas Lietuvos atjungimas nuo BRELL garantuotai sukels labai rimtų problemų jos ekonomikai ir žmonių gyvenimui. Kaliningradui šis žingsnis nėra pavojingas – sritis jau du kartus išjungė BRELL ir išbandė sistemos veikimą autonominiu režimu“, – grasina „Komsomolskaja pravda“.

Rusija žada „rimtas pasekmes“ Lietuvai dėl tranzito geležinkeliais ribojimo

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį įspėjo Europos Sąjungos ir NATO narę Lietuvą dėl „rimtų pasekmių“, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

Maskva apkaltino Vilnių dėl prekių, kurioms ES po Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas, tranzito draudimo.

„Rusija tikrai atsakys į tokius priešiškus veiksmus“, – sakė N. Patruševas per regiono saugumo susitikimą Karaliaučiaus srityje.

Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.

„Jų pasekmės padarys rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį taip pat iškvietė ES ambasadorių Maskvoje Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

„Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

M. Edereris po susitikimo sakė paraginęs Rusiją „išlaikyti ramybę“ ir „išspręsti šį klausimą diplomatinėmis priemonėmis“, pranešė naujienų agentūra TASS.

Tarp ES ir NATO narių Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusi smarkiai militarizuota Karaliaučiaus sritis neturi sausumos sienos su Rusija.

Karaliaučiaus srityje prie Baltijos jūros yra įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas, be to, Maskva sako, kad šiame regione yra dislokavusi raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines galvutes.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)