Opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas sako, kad dėl europinių sankcijų taikymo ir pasirengimo tam procesui kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų.

„Manau, kad opozicija vieningai pateiks klausimus Vyriausybei, tarp kurių norėsime labai aiškiai suprasti, kaip vis dėlto elgėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuo klausimu. (…) Dabar opozicinės frakcijos tariasi dėl konkretaus teksto ir konkrečių klausimų, kuriuos, pasinaudodami Seimo Statuto galimybėmis, norėtume suformuluoti premjerei, kad į juos būtų atsakyta. (…)

Iš to, kiek teko susipažinti su viešai prieinamais dokumentais, panašu, kad kovo 15 dieną priimtame sprendime yra ganėtinai aiškiai įvardinta, kad kažkokios įtvirtintos išimties dėl tranzito į Kaliningrado dėl konkrečių sankcionuojamų prekių nėra“, – sakė L. Savickas.

Sankcijų tekste yra toks sakinys, kad draudimai nėra taikomi kelių transportu gabenamoms pašto siuntoms ir tranzitu tarp Kaliningrado ir Rusijos gabenamoms prekėms, jeigu jos nėra kitaip draudžiamos nustatytomis reguliavimo priemonėmis.

„Čia tikriausiai taip ir reikia suprasti, kad tranzito reguliavimas nėra tiesiogiai įtakojamas. Sankcijos paliečia konkrečias sankcionuotas prekes ir jų gabenimą tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją. Laikoma, kad tokiam sankcionuojamų prekių tranzitui sankcijos yra taikomos, bet ne visam tranzitui kaip tokiam, ką bandoma dabar sudėlioti“, – aiškino L. Savickas.

Klausimai – dėl proceso ir pasirengimo įgyvendinti

Tai, kaip ir atrodytų, kad viskas tvarkoje. Vis dėlto, pasak parlamentaro iš opozicijos, kyla klausimų dėl sprendimų priėmimo ES lygmeniu.

„ES sprendimai nėra sprendimai, kuriuose Lietuva nedalyvauja. Šių sprendimų priėmime kiekviena valstybė narė yra lygiavertė narė, aiškiai gindama savus interesus ir atstovaudama savo vertinimams. Norėtųsi labai aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, visų pirma, Lietuvos poziciją: kiek ji buvo išdiskutuota? Kokie galimų rizikų vertinimai buvo padaryti, ir kokiais vertinimais buvo vadovaujamasi? Ar tais vertinimais buvo pasidalinta su kitų valstybių narių atstovais, priiminėjant šį kovo 15 dienos sprendimą?“, – teigė L. Savickas.

Kartu jis pažymėjo, kad Lietuvos išreikšta ir tvirta pozicija dėl karo Ukrainoje yra nekvestionuotina.

„Mūsų pozicija dėl ambicingų ir ryžtingų sankcijų yra teisinga kryptis. Tačiau visuomet reikia būti pasidarius namų darbus. Ko labiausiai trūksta, – tai to aiškumo, ar diskusijos vyko? Su kuo jos vyko? Kokie rizikų vertinimai buvo padaryti? Ir svarbiausia, kas buvo padaryta per daugiau negu tris mėnesius nuo kovo 15 dienos iki birželio 17 dienos, siekiant pasirengti šių sankcijų įsigaliojimui“, – dėstė L. Savickas.

Kartu jis pažymėjo, kad šioje situacijoje svarbu ypatingą dėmesį skirti ir viešajai komunikacijai.

„Mes puikiai matome, kad Rusija išnaudoja šią temą labai aštriai komunikacijai ir propagandos skleidimui. Mes turime labai aiškiai ir užtikrintai komunikuoti bendrą poziciją, ir ją turėti iš anksto susiderinę“, – sakė L. Savickas.

Sako, kad prieš taikant buvo konsultuojamasi su EK

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys iš liberalų frakcijos Raimundas Lopata dėstė, kad sankcijas numatantis dokumentas yra europinis, ir čia vienašalių Lietuvos sprendimų nėra.

„Ne tikrai, absoliučiai ne (nėra Lietuvos vienašalių sprendimų). Suprantame, ką tai reikštų. Juk jau buvo tokių klausimų dar prieš tai. Prisimenate, prieš šitą paketo įsigaliojimą irgi provokacine prasme visi klausdavo – ką mes čia darysime su tuo tranzitu? Buvo įvairios diskusijos, o klausimą pajudino tik tiek, kad vidaus reikalų ministrė pasakė, kad mes tiesiog griežčiau kontroliuosime, kas ten vyksta su tuo tranzitu – tiek keleivius, tiek prekes

Dabar viskas vyksta pagal europinius sprendimus. Landsbergis irgi pabrėžė, kad sankcijos buvo taikomos dar po kelių konsultacijų su Europos Komisija. Aš manau, kad jie turėjo atsižvelgti į visus teisinius aspektus“, – teigė R. Lopata.

Parlamentaro vertinimu, šis klausimas Rusijai yra stimulas kelti isteriją, tačiau jis nemano, kad bus prieita iki kažkokių realių prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų.

„Abejoju, čia, kaip visada, yra kontroliuojama isterija, kaitinant atmosferą, ir bandant kažkokias derybines pozicijas išsikovoti“, – sakė R. Lopata.

Januška: Lietuva negali vykdyti Rusijos ultimatumų

Tuo metu signataras A. Januška pabrėžia, kad Lietuva, ES ir NATO negali vykdyti Rusijos ultimatumų.

„Ir tie, kas dabar viešai kritikuoja Lietuvos ir ES sprendimą, turėtų šiuo – paklusimo ultimatumui – klausimu irgi pasisakyti. Reikia, pirmiausia, suvoki, ko tokia kritika būtų siekiama, net, jei manai, kad tai buvo klaida, ir nereikėjo stabdyti tranzito, ir net, jei manai, kad to nereikalauja ES sankcijos, nes tai tranzitas iš Rusijos į Rusiją.

Po mūšio kumščiais nemojuojama – tai šiandien tas pritaikoma tiesiogiai. Kas ką bemanytų, tai buvo būtinas sprendimas ar ne, neįmanoma nepažeminant savęs ir kartu nepasirodant silpnu savęs ir ES, ir NATO, sugrįžti atgal“, – pabrėžė signataras A. Januška.

Jo nuomone, geriausia būtų viešus išsiaiškinimus atidėti vėliau, kad ir kaip kam to nesinorėtų, o dabar aktyviau kovoti su Rusijos propaganda.

„Nes, jei sugrįžtume atgal, sekantis reikalavimas bus leisti vežti karinę ginkluotę arba kareivius iš arba į Kaliningradą. Nepamirškime to.

Būtų gerai, kad aktyviau įsijungtų ES ir ypač NATO pareigūnai, ir paaiškintų sunerimusiai Vakarų visuomenei, kaip detaliai šie klausimai buvo derinami ir kad Rusijos ultimatumai nėra vykdomi. Gal tą reikėjo padaryti anksčiau, bet niekada nevėlu pasitaisyti“, – „Delfi“ teigė A. Januška.

Bando euroatlantinę vienybę

Iš kitos pusės, pasak signataro, tampa aišku, kad Rusijos siekis diktuoti sąlygas apie Lietuvos nepriklausomybę ir suverenitetą yra aiškus bandymas patikrinti euroatlantinę vienybę.

„Susiklostė paradoksali situacija, kad atnaujinant NATO strategiją prieš NATO samitą Madride, Lietuva yra priversta derėtis su kai kuriomis NATO šalimis dėl savo apginamumo lygio, ir iš to neatrodo, kad visos šalys teisingai suvokia situacijos rimtumą, o kai kurie mūsų valstybės pareigūnai per greitai skuba „parduoti“ nepriimtiną kompromisą už pergalę, arba bent jau, kad geriau žvirblis rankoje, nei briedis girioje. Kompromisai remiasi logika, kad Rusija yra jau tiek silpna, kad nebepavojinga“, – teigė A. Januška.

Pasak jo, todėl verta pasinaudoti šita „Kaliningrado tranzito krize“, ir įrodyti NATO, kad mums reikia nebe brigados, o kaip minimum divizijos plius labai rimtos oro gynybos – apie ką ir mūsų gynybos politikų ne kartą buvo kalbama.

„Ir dabar, o ne už kelių metų. Ir tai turi būti fiziškai Lietuvoje, nes priskyrimas pajėgumų yra nelogiškas, nes „priskirta“ ginti Lietuvą pagal NATO 5 straipsnį turi būti visa NATO, o ne viena brigada Berlyne.

Turi būti aišku Rusijai, kad į bet kokius ultimatumus Ukrainos karo kontekste bus atsakyta griežtu gynybiniu atsaku“, – pažymėjo A. Januška.

Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija yra pavojinga, ir, jei norės, visada suras progą konfrontacijai, todėl NATO atsakas turi būti aiškus ir ne kompromisinis.

„Jei Lietuva praleis progą, susiginčys tarpusavyje, ir šią krizę nepanaudos savo apginamumui stiprinti, bus apgailėtina“, – perspėjo A. Januška.

Rusija dėsto savo reikalavimus

Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos, rašė BNS.

Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.