„Kiek ilgai tai gali užtrukti, nėra aišku. Nes žmonės Federalinėje saugumo tarnyboje (FST) dabar dalijasi savo nuomone, o ne informacija, – dalyvaudamas laidoje „Laukite tęsinio“ kalbėjo Ch. Grozevas. – Nes niekas neturi informacijos. Kiekvieną dieną ten strategija rašoma nuo nulio. Net dabar jie mano, kad bet kuriuo momentu V. Putinas gali pasakyti: mums užtenka, paėmėme „Azovstal“, Mariupolis – mūsų, nors jo, kaip miesto, jau nebėra, didžioji LNR, DNR dalis paimta... Bet yra Slavianskas, kuris nepaimtas. Tai greičiausiai bus tas slenkstis, ties kuriuo jis gali sustoti“.

Tačiau Ch. Grozevas atkreipė dėmesį, kad tai – ne jo, o žmonių, kurie už bet ką geriau supranta V. Putino galvoje esančią realybę, nuomonė.

Pasak žurnalisto, jo šaltiniai tvirtina, kad šiuo metu niekas nežino, nuo ko priklauso karo baigtis.

„Nenoriu vartoti keiksmažodžių, bet jie taip ir sako, jog niekas nesupranta, ir kad jis visa tai gali užvilkinti iki metų pabaigos bei prarasti gerokai daugiau, nes bus dar 10-15 tūkstančių „krovinių 200“. O gali nuspręsti ir rytoj. Štai, V. Putino nenuspėjamumas“, – kalbėdamas apie tai, kada galėtų baigtis Rusijos invazija į Ukrainą, sakė jis.

V. Putinas, jo žodžiais, yra perėmęs karo valdymą rankiniu būdu, todėl esą absoliučiai niekas negali žinoti, ką jis nuspręs savaitės pabaigoje.

Komentuodamas ankstesnes spėliones, kad V. Putinas jau artimiausiomis savaitėmis galėtų būti pakeistas kažkuo neutralesniu, pavyzdžiui, Rusijos premjeru Michailu Mišustinu, Ch. Grozevas tikino, kad tai taipogi yra vieno iš jo šaltinių nuomonė, o ne informacija. Tiesa, jis patikino, kad šaltinis tuo labai tiki.

Tačiau, pasak žurnalisto, kitas tokioje pat aukštoje pozicijoje esantis šaltinis mano, kad dabar yra tiesiog laukiama, kada V. Putinas paskelbs pergalę.

„Tai – aukštai jėgos struktūrose esantys žmonės ir jie patys nesupranta, kas vyksta. Todėl klausti manęs nereikėtų, reikia turėti omenyje tokias nuomones ir suprasti, kad visa tai yra įmanoma“, – pabrėžė jis.

Christo Grozevas
Foto: Scanpix

Tačiau, laidos pašnekovo nuomone, V. Putinas tikrai negalės sustoti, jei viskas klostysis pagal jo norus.

Ch. Grozevas būsimą karo eigą sieja su pasaulyje priimamais sprendimais, ypač dėl ginklų tiekimo.

„Jeigu ginklų pristatymai dabar būtų tokie, kokių tikėjomės prieš du mėnesius, greičiausiai šiuo momentu V. Putinas jau būtų atsisakęs minties eiti toliau. Jei HIMARS, kurie yra ypač svarbūs Ukrainai, šią ar kitą savaitę bus atgabenti reikiamu kiekiu, viskas galėtų pasibaigti gerokai greičiau. Jei ne – iki metų galo“, – svarstė jis.

Kas iššaus pirmas?

Jau kuris laikas kalbama apie Rusijos valdžios elito aižėjimą. Ch. Grozevo teigimu, jis nuo pat pradžių buvo labai didelis ir toliau plečiasi į abi puses.

„Kažkas turi šauti pirmas, nes kyla rizika, jog kita V. Putinu nepatenkinta pusė iššaus pirma, ir tada – galas norimai baigčiai. Kadangi yra dvi tokios grupės, galimybė, kad kažkas iššaus – ne tiesiogine žodžio prasme, pirmas, didėja. Bet represinis aparatas vis dėlto padarė savo, suvaidino vaidmenį net „silovikų“ lygyje. Nes aš tikėjausi, kad kažkas iš jų imsis kokių nors žingsnių anksčiau“, – teigė žurnalistas.

Viena šių grupių, pasak jo, labiau matoma dėl to, kad rėkti, jog dar labiau nori karo, įstatymu nedraudžiama, o kalbėti ar net leisti suprasti, kad karo nenori, uždrausta.

Ch. Grozevo teigimu, iš karo uždirbančių žmonių yra gerokai mažiau nei tų, kurie labai daug praranda.

Baisiausia buvo neįvykęs pučas

Ch. Grozevas patikino, kad tai, jog FST neteko V. Putino pasitikėjimo, yra tiesa. Reikia pabrėžti, kad ne visa, o tik 5-oji valdyba (oficialiai vadinama Operatyvinės informacijos ir tarptautinių ryšių tarnyba), kuri pakišo ir pažemino V. Putiną.

Tačiau, kaip pasakojo žurnalistas, taip nutiko ne tik dėl to, kad valdyba teikė neteisingą informaciją apie silpną Ukrainą ir žmonių nepalaikomą jos valdžią, bet dėl pučo, kuris turėjo įvykti, o neįvyko.

„Jie teigė, kad yra parengtas Ukrainos karių pučo planas. Ir toks planas iš tiesų buvo, tiesiog jis nebuvo sėkmingas, jis nebuvo garantuotas, – pasakojo jis. – Ir kai amerikiečiai sužinojo, jog bus atakuojamas Hostomelis ir Ukraina tam buvo visiškai pasiruošusi, kariai, kurie buvo sutikę dalyvauti puče, pasakė „ne, mes nežinome, kas laimės, todėl savęs nepakišinėsime“.

Tai, pasak Ch. Grozevo negalėjo apsieiti be pasekmių, vyko atleidimai, kurių plika akimi, žinoma, nesimatė. Tačiau laidos pašnekovas atkreipė dėmesį, kad karo būtų neįmanoma vykdyti be FST pagalbos, todėl dalis tarnybos dirba ta kryptimi.

Ch. Grozevas laidoje taip pat daugiau papasakojo apie dabar jau nuo dirigavimo karui Ukrainoje nušalintą generolą Aleksandrą Dvornikovą.

Dabar vadovavimas yra patikėtas gynybos ministro pavaduotojui, ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios karinės ir politinės valdybos viršininkui, generolui pulkininkui Genadijui Židko.

Žurnalistas teigė, kad jo šaltiniai, A. Dvornikovą vadinę visišku nevykėliu, naujai paskirtą generolą vertina gerokai palankiau.

„Jie atspėjo, kad A. Dvornikovas išsilaikys ne ilgiau nei du mėnesius, todėl manau, kad jais galima pasitikėti“, – teigė jis.

Paklaustas, kiek jo šaltinių įsitikinimu išsilaikys pastarasis generolas, Ch. Grozevas teigė, jog vis dėlto yra galimybė, kad jis vadovaus iki dienos, kai V. Putinas pasakys, kad pergalė jau iškovota.

Ar Putinas nepasitikėjo A. Dvornikovu?

Ch. Grozevo teigimu, A. Dvornikovu nepasitikėjo nei vienas su juo dirbęs pareigūnas. Žurnalisto šaltiniai pasakojo, kad Sirijoje pavyko pasiekti tikslus ne šio generolo dėka, o „nepaisant jo“.

„Buvo ekscesų, susijusių su alkoholiu, buvo situacijų, kai jis naktį nuspręsdavo pradėti mūšį be jokios žvalgybos paramos. Jam nepaklusdavo. Buvo situacija, kai jo įsakymas buvo ignoruojamas, man sunku įsivaizduoti, kad V. Putinas to nesužinojo“, – kalbėjo jis.

Tačiau laidos pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad yra akivaizdu, jog V. Putinas dabar apie karą turi daugiau informacijos, nei jos turėjo karo pradžioje. Ir tikslai keliami mažiau ambicingi, jau mąstoma, kaip pasiekti bent vieną procentą, o ne iškart penkiasdešimt. Tos pačios klaidos, anot jo, nebedaromos, tiesa, dabar daromos kitos.

„Manau, kad Putinas mokosi žaisti karą“, – sakė jis.

O kiek jis pats įsitraukęs į vadovavimą?

Ch. Grozevo teigimu, kai kurie šaltiniai teigia, kad V. Putinas kiekvieną dieną patvirtina tai, kas tą dieną bus daroma.

„Tačiau ką svarbu suprasti – pačioje pradžioje V. Putinas save laikė šio karo subjektu – čia mano nuomonė. O po pirmos karo fazės jis tapo objektu – tai yra, jis kas rytą nubunda ir karas yra jo realybė, su kuria jis, atsižvelgdamas į esančius faktus, pradeda savo dieną. Ir kiekvienas jo žingsnis turi ne tik karines, bet ir politines bei socialines pasekmes. Ir kasdieną jam reikia spręsti, ką jis sau gali leisti kare“, – kalbėjo žurnalistas.

Ch. Grozevui atrodo, kad jokios kitos toli siekiančios strategijos Rusijos valdžia dabar neturi.

Kaip JAV sužinojo apie karą?

Ch. Grozevas taip pat pasakojo, kad ukrainiečiai iš tiesų netikėjo, kad prasidės karas, o netikėjo todėl, kad amerikiečiai nesutiko pasakyti, iš kieno sužinojo šią informaciją.

„Ukrainiečiai teigė turintys tas pačias technologines galimybes išsiaiškinti, savų šaltinių. Jie manė, kad visa tai yra Rusijos bandymas jiems grasinti“, – pabrėžė jis.

Tai, kad prasidės karas, anot žurnalisto, nežinojo net ir didžioji dalis „silovikų“.

Kaip pavyko amerikiečiams?

Laidos pašnekovas įsitikinęs, kad tam reikėjo arba labai aukštas pareigas užimančio šaltinio, arba tokių išvystytų technologijų, apie kokias niekas dar nėra girdėjęs.

Žurnalistas mano, kad šiuo atveju amerikiečiai galėjo naudotis abiem šiais dalykais.

„Bet būtinas buvo ir „kurmis“, kuris sugebėjo įtikinamai papasakoti tai, kas be paaiškinimo būtų atrodę tiesiog nelogiška. Tai turėjo būti žmogus, stovintis aukščiau Sergejaus Lavrovo. Esu visiškai įsitikinęs, kad S. Lavrovas nežinojo, jog prasidės karas“, – sakė jis.

Vadinamasis „kurmis“ esą galėjo būti iš maždaug dvidešimties artimiausių V. Putinui žmonių, kuriais jis pasitiki ir kurie žinojo jo planus, arba iš naujo, elitinio „Rosgvardijai“ priklausančio dalinio, kuris prieš karą vyko į Ukrainą ir vykdė pasiruošimą invazijai. Šių žmonių, Ch. Grozevo žiniomis, buvo apie šimtas.