Braškės – vasaros gardumynas, kurio, pasirodo, sostinės senjorai jau neįperka.
„Neperku, nėra net į ką žiūrėti. Tokios kainos, visi jau sukėlę tas kainas. Ir ne dėl žmogaus, jau tik dėl kišenės. Anksčiau (braškių, aut. p.) nusipirkdavau“, – LNK sakė vienas vilnietis.
„Aš jau neperku, laukiu, kada bus mūsų braškės, tada pirksiu“, – pasakojo kita moteris.
„Mėsos nevalgau, braškes perku“, – atviravo kita vilnietė.
Dar kita LNK kalbinta moteris sako besidairanti į kainas ir ieškanti geriausios.
Ne tik uogų netrukus senjorams gali tekti atsisakyti. Buvusi šalies vadovė D. Grybauskaitė ragina ruoštis liūdniems ekonominiams laikams.
„Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Stagfliacija – kai vienu metu lėtėja ekonomika, o kainos kyla. Recesija dar blogiau – ekonomika susitraukia mažiausiai 6 mėnesiams iš eilės.
Anot D. Grybauskaitės, pastarąją situaciją išvysime galbūt jau rudenį.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels 2–3 mėnesių lago laikotarpyje“, – sakė ji.
Lietuvos ūkis, pernai augęs 5 procentus, šiemet nusiris iki vieno. Toks kritimas daliai ekonomistų signalizuoja, kad krizę jau pasiekėme.
„Natūralu, įvyko tai, kas turėjo įvykti. Šaliai ar regionui, kuris importuoja tiek daug iškastinio kuro, neturėti krizės, padidėjus kainoms beveik kelis kartus, yra beveik neįmanoma“, – LNK sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Dabar tik klausimas – kokio nuosmukio laukti toliau. Apsiperkantys amerikiečiai tokias dideles kainas šalyje matė tik prieš 40 metų. Jų ekonomistai JAV prognozuoja recesiją, kuri gali atsiristi ir iki Lietuvos.
„Tikėtina, kad visa pasaulio ekonomika, ir Europa, ir Baltijos šalys, ir Lietuva artėja prie gerokai lėtesnio ekonomikos augimo. O galimai net ir prie stagnacijos ar recesijos“, – LNK sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau net ir sunkmečiu Lietuvai raginama nesigąsdinti, nes jei ir užklups ilgam – būsime pasiruošę geriau nei prieš 14 metų.
„Tada buvo labai išbalansuota ekonomika, tiek būsto rinka, tiek ir prekybos balansas buvo labai neigiamas, skolos dydžiai augo labai smarkiai. Tai dabar mes tų dalykų neturime“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Paradoksas – šalyje turime didžiausią infliaciją eurozonoje ir geriausius vartotojų lūkesčius. Toks optimizmas tryško ir 2007 metais. Ekonomistai siūlo elgtis saikingiau, kad patys nepaaštrintume krizės.
„Nebesitikėti tokių sparčių pajamų augimo. Ir šiek tiek susimažinti savo lūkesčius“, – ragino Ž. Mauricas.
Elgtis atsakingai ir nepūsti kainos siūloma ir politikams. D. Grybauskaitė ragina užuot besitaškant lengvais pinigais, pasiūlyti į ekonomikos lėtėjimą nukreiptas priemones. Ar kalba eina apie opozicija ir jos pasiūlytą milijardinį anti–infliacinį paketą, prezidentė nepatikslina.
„Šito aš negirdžiu kol kas, kol kas girdžiu kalbas tas, kurios buvo ir taikos laikotarpiu, augimo laikotarpiu ir klestėjimo laikotarpiu. Deja, šitas laikotarpis baigiasi“, – tikino ji.
Infliacijos valdymui kritikos žeria ir prezidentas G. Nausėda. Bet ekonomisto N. Mačiulio teigimu, judame teisinga kryptimi.
„Padidintas NPD, didėja senatvės pensijos, sumažinti mokesčiai. Žiūrint į objektyvius rodiklius tikrai būtų sunku pasakyti, kad mes kažkaip nevykusiai valdome tą situaciją ir blogąją prasme išsiskiriame iš ES šalių. Priešingai, mes kol kas išsiskiriame gerąją prasme“, – sakė jis.
Anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad prie infliacijos priemonių dar gali būti sugrįžta rudenį.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
