Įvertino Nausėdos kalbą
Delfi TV laidoje „Iš esmės“ buvęs premjeras Saulius Skvernelis įvertino prezidento G. Nausėdos metinį pranešimą. Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą. Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
Politologai sako, kad prezidento metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas
„Matyt, visi išgirdo tai, ką ir tikėjosi išgirsti, pirmiausia, tai yra praėjusių metų apžvalga, darbų, kuriais prezidentas gali pasigirti ir pasididžiuoti. Tai yra natūralu. Pagrindinė atsakomybė yra užsienio ir gynybos politikoje, daug dėmesio skirta gynybos klausimams, kas šiandien yra viena iš pagrindinių aktualijų, o apie vidaus politiką pasisakė faktiškai mandagiai, be kapojimų kirviu apie tai, kaip jis vertina valdančiosios daugumos ir ypatingai Vyriausybės veiklą: buvo nemažai paliesta ministrų atsakomybių sričių ir apskritai toks mandagus nusivylimas, kad buvo daug vilčių, daug pažadų buvo, o su darbais matome kitokią situaciją.
Manau, kad tai buvo subalansuotas, tikrai neįžeidžiantis (pranešimas). Žinote, kaip būdavo galbūt seniau po tokių pranešimų ir emocijos kildavo, pasisakymai pakankamai aštrūs. Manau, atitiko prezidento misiją, jis užėmė, mano nuomone, galbūt valdantiesiems kitaip atrodo, nes kai sėdi toje Vyriausybės ložėje tu visada kitaip reaguoji, bet tai buvo subalansuota pozicija, nieko tikrai neįžeisdamas, neužgaudamas, pasakydamas savo nuomonę, savo vertinimą, ką ir daro prezidentas, apžvelgdamas situaciją šalyje už praėjusius metus“, – sako S. Skvernelis.
Pasiteiravus, ar jis išgirdo prezidento kalboje palaikymą opozicijai, buvęs premjeras tikino, kad ne. Taip pat S. Skvernelis priminė tai, ką G. Nausėda žadėjo dar prezidentinės kampanijos metu ir palygino buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pranešimus, kurie, anot jo, buvo daug aštresni, nei prezidento G. Nausėdos.
„Ne, aš tikrai neišgirdau. Aš manau, žinoma, kas ką norėjo, tas tą ir išgirdo, bet aš manau, kad labai buvo svarbu pasakyti, kad jeigu jums nepavyktų susitarti, tai prezidentūra tikrai yra ta vieta ir yra prezidentas, kuris galėtų padėti, manau, šiandien tai dar anksti, dialogas vyksta ir aš esu optimistas, tikiuosi, kad mes tikrai pasieksime susitarimus, bet jeigu taip įvyktų, galbūt prezidentūroje prie apskrito stalo padarytų tai, ką prezidentas žadėjo jau rinkiminės kampanijos metu, sakydamas, kad jis bus moderatorius, vienijantis. Gali būti, kad šią misiją teks pirmą kartą realiai įgyvendinti. Kai kuriems ministrams buvo pasakyta labai aiškiai, kalbant ir apie žemės ūkio ministrą, vėlgi tai yra tokia švelni forma pasakant, kad ministras tikrai nebeturėtų toliau dirbti. Ponia Grybauskaitė galbūt pasakydavo tiesiau, aštriau, bet buvo toks prezidentės stilius. Dabar yra kitas prezidentas, kitas stilius. Aš tikrai nemanau, kad jis (pranešimas) turėjo kažkam sukelti dideles emocijas arba audrą stiklinėje“, – sako S. Skvernelis.
Prezidentas davė signalą dviem ministrams
Laidoje taip pat kabėta apie ministrus, kurie sulaukė kritikos – tiesiogiai arba tarp eilučių. Paklausus, ar pačiam prezidentui taip pat nereikėtų prisiimti tam tikros atsakomybės, nes vis tik ministrus tvirtino pats prezidentas, ekspremjeras tikino, kad patys ministrai turėtų mandagiai susivokti, kai jiems išsakoma kritika.
„Matote, mes nežinome šimtu procentų, kaip buvo tvirtinamos kandidatūros, mes galime vadovautis tik tokiais gandais, kurie politikoje yra sudėtinė dalis, tai prezidentui nelabai buvo palikta alternatyva, tiesiog buvo kai kurios kandidatūros ultimatyviai primestos, galbūt prezidentas, kuris ir tiesiogiai tada buvo sakęs, pavyzdžiui, dėl sveikatos ministro, šiandien taip pat buvo pastebėjimų, kritikos jo atžvilgiu, jis ir tada sakė, kad abejoja ir turi abejonių, bet tada ministrė pirmininkė stojo mūru už tą ministrą, atlaikė interpeliaciją. Kai tvirtinama Vyriausybė, visada matome tą ginčą: kas yra prezidentas? Kaip mūsų Vyriausybei buvo pasakyta, kad prezidentas nėra notaras, kuris patvirtina faktą. Tada, kai pasikeitė Vyriausybė, tie patys žmonės sakė, kad jis nėra notaras, kad jis pakankamai daug bandė kištis į tą procesą, dvi savaites, ir sako: „ne, ne, tu turi būti notaras“, bet žinoma, tai irgi yra prezidento atsakomybė.
Vis dėlto turbūt kai kuriems ministrams reikėtų mandagiai susiprasti, kitiems yra išskirtos sritys, kur reikėtų atkreipti dėmesį. Tai buvo ir vidaus reikalų ministrei kalbant apie valstybės tarnybą, apie regioninę politiką čia turbūt turėtų būti visoms partijoms in corpore, nes tas garsus memorandumas, kuris buvo pasirašytas Valdovų rūmuose, iš esmės jis nėra vykdomas, tada buvo sporto klausimai paliesti, kas irgi yra aktualu, bet aš manau, kad prezidentas viską sudėliojo pakankamai taktiškai. Galbūt dviem ministrams jis pasakė, nesakau, kad griežčiau, nes prezidentas daug ką sakė su šypsena, bet davė tarsi signalą, kuris turėtų būti aiškiai suprantamas – tai būtų žemės ūkio ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui.“
Ar gali būti, kad kai kuriose vietose prezidentas savo kalboje tarsi kalbėjo opozicijos balsu? Kaip sako S. Skvernelis, iš dalies tai yra normalu, nes ir buvę prezidentai vienokia ar kitokia forma tarsi pabaksnodavo valdantiesiems ir ragindavo prisiminti mažumą.
„Kaip tu nori girdėti, bet tai irgi turbūt yra šiek tiek natūralu. Jeigu kalbėtume ir apžvelgtume buvusios prezidentės pranešimus, tai mes tokių frazių irgi rasdavome, natūralu, turime suprasti, kad opozicija yra mažuma, ji yra silpnesniojo padėtyje, ir jeigu tu opozicijos negirdi, ją ignoruoji arba tyčiojiesi, nerandi santykio, natūralu, kad šalies vadovas pasako, pasiunčia signalą, kad „valdantieji, jūs turite valdžią, jūs turite poziciją, bet misija yra girdėti ir mažumą“. Ir mes to sulaukdavome. Nesakyčiau, kad tai yra palaikymas, nes, kiek atsimenu, ir buvę prezidentai vienokia ar kitokia forma valdantiesiems pabaksnodavo, kad jūs žiūrėkite, yra opozicija, opozicijos negalima pamiršti, ne tai yra demokratinės valstybės, demokratinio parlamento viena iš būtinų sąlygų, nes jeigu nėra opozicijos, mes matome, kuo baigiasi... Labai čia greitai gali pažiūrėti“, – sako S. Skvernelis.
Valdančiųjų ir opozicijos konfliktas
Komentuodamas pastarųjų savaičių valdančiųjų ir opozicijos konfliktą, S. Skvernelis tikino, kad valdantieji primiršto turį labai trapią daugumą, kuri jiems negali leisti taip elgtis ir, pašnekovo žodžiais, manipuliuoti opozicija arba jos visai negirdėti.
„Pozicijos ir opozicijos santykis yra įvairus, stebėtis nereikėtų. Galbūt žmonėms susidaro toks įspūdis, kad dabar mes nesikalbame vienas su kitu. Iš tiesų, yra tokių Seimo narių, kurie turi tokią poziciją, kurie yra arogantiški, neturi žmogiškumo, taigi su tais bendravimas toks ir yra, bet su kitais mes bendraujame, dirbame vieni vienoje salėje, kiti kitoje, bet nėra taip, kad sėdime ir nieko nedarome, bet kai tu esi valdančiojoje daugumoje, tu turi tą suprasti, kad yra demokratijos principas matyti mažesnį. Šiuo atveju iš jėgos pozicijų silpnesnį tu gali bandyti tuo būdu diktuoti sąlygas, kai turi tvirtą daugumą, bet ir tokiu atveju tai nėra geras dalykas.
Mes turėjome turbūt 86, kai buvo tas didžiausias palaikymas, tai man teko dirbti su opozicija ir tuos svarbiausius įstatymus priiminėjant, pavyzdžiui, kiekvienų metų biudžetą, niekada nebuvo mažiau nei 85-86 nariai, kurie balsavo, nors tada dauguma buvo 71. Taigi dabar turint 74 narius, o manipuliuoti savo galia, bandyti su statutais kažkaip paspausti, tai buvo paskutinis ženklas į tą požiūrį į opoziciją, kas buvo pradžioje pasakyta, paskui galbūt buvo kitoks laikotarpis. Aš suprantu, kad valdantiesiems bėga kadencija, atrodo, kad jie patys stipriausi, gudriausi, išmintingiausi, ir tada būna net patyčios į opozicijos pusę arba visiškas ignoravimas“, – sako S. Skvernelis.
Skvernelis: karu prisidenginėti nereikėtų
Anot jo, dabartinė valdančioji dauguma pernelyg dažnai prisidengia ir manipuliuoja karo situacija.
„Kiekvienai Vyriausybei buvo kažkokių iššūkių, karu prisidenginėti irgi nereikėtų. Lietuva nekariauja, Lietuva tikrai aktyviai remia, bet kiekvieną kartą prisidenginėti situacija, bandyti manipuliuoti karu, kas yra daroma, tai nėra teisingas dalykas. Antras dalykas – sprendimų priėmimas. Jeigu tu turi daugumą, deklaruoji, kad tau opozicijos nereikia, o tai buvo labai aiškiai pademonstruota surengus nenumatytą posėdį, kad opozicijos nereikia, nes mes patys išspręsime klausimą – tam tikrą klausimą, kuris ir paskatino tą politinę krizę, tai tu sugebėk, nes tu turi septyniasdešimt keturis Seimo narius, sugebėk darbuotis be opozicijos, bet matote, kad neišeina. Kitas momentas yra politinė darbotvarkė: kokie įstatymai yra teikiami Seimui priiminėti.
Yra įstatymai, kurių reikėjo reaguojant į saugumo situaciją, jie buvo priimti su pakankamu palaikymu, toliau pažiūrėkite į Seimo darbotvarkę iki šio vadinamojo konflikto: arba mes kiekvieną dieną priiminėjame po rezoliuciją, arba darome tik kažkokius pateikimus, arba svarstymus, arba yra sprendžiami antraeiliai klausimai. Jeigu nėra politinės darbotvarkės ir Seimas plenarinį posėdį gali pabaigti trečią valandą dienos, tai mes ir sakome: teikite tuos svarbiausius klausimus ir diskutuokime, bet tai diskusijai reikalinga ir mūsų nuomonė. Mes irgi atstovaujame žmonių dalį: valdantieji atstovauja ir mes atstovaujame. Klausimai, kurie susiję su ta pačia infliacija, galbūt artėjančia ekonomine krize, jie turi būti prioritetiniai, bet tada ir kalbėkime“, – sako S. Skvernelis.
Laidoje paklausta, ar gali būti, kad tam tikra prasme yra žmonių, kurie kiša pagalius į ratus ir tarsi gilina konfliktą.
„Aš suprantu tuos žmones, kuriuos galbūt gyvenime dar ilgai persekios ta Karbauskio šmėkla ir atrodys, kad čia jis viską daro. Jis daro tai, kas yra susiję su jo frakcija, partija, bet tiems procesams, kurie vyksta su pozicija ir opozicija, jis jokios reikšmės nedaro. Bandyti suversti (kaltę) ant žmogaus, kurio nėra Seime... Jis yra pasirinkęs politinės nuošalės poziciją. Jis daro įtaką nebent savo frakcijai, ką jis ir gali daryti, nors su frakcija mes dirbame pakankamai konstruktyviai. Nereikėtų ieškoti problemų ten, kur jų nėra“, – sako S. Skvernelis.
Nemano, kad išsirinks lyderį
Buvęs premjeras tikina abejojantis, kad net ir pastarojo laiko konfliktas suvienys opoziciją ir ji turės vieningą ar formalų lyderį.
„Dabar dėl opozicijos, taip, mūsų frakcijos yra opozicinės, bet jos yra labai skirtingos. Ilgą laiką jūs matėte, kad vieningo arba formalaus opozicijos lyderio nėra, ir aš abejoju ar bus, net ir šita situacija nesuvienys, kadangi kai kas, kaip sakote, galbūt ir nenori, galbūt sako, kad su kažkuo nebendraus, nesėdės – tiek jau to, nėra tai nėra, čia nėra esminis dalykas. Bet faktas, kad esant pakankamai susiskaldžiusiai opozicijai, valdantieji sugebėjo mus suvienyti. Nesuvienijo galbūt dėl paprastų klausimų, bet dėl esminių klausimų šiandien mes susivienijome ir laikomės bendros pozicijos.
Tie, kas esame Seime, mes ją (vienybę) turime. Aišku, yra bėda, kad iš opozicinių, praktiškai dabar galima sakyti, kad dviejų partijų pirmininkų nėra Seime. Kolegė Vilija (Blinkevičiūtė) yra europarlamentarė, Ramūnas (Karbauskis) irgi pasirinko savo kelią, padėjęs savo mandatą, Darbo partijos yra laikinas pirmininkas, jis yra Seime, dabar paprasčiau, bet kalbant apie valdančiuosius, jų pusėje sprendimas ir tikrai norėtųsi, kad didžiausios partijos pirmininkas į tą protestą įsijungtų ir svarbiausia premjerė, nes dauguma klausimų, kurie keliami, priklauso nuo premjerės“, – tikina politikas.
Kaip pastebi laidos vedėja, iš šono atrodo, kad dabartinis konfliktas yra jokios naudos valstybei neduodantis procesas ir net paralyžiuojantis labai svarbius darbus veiksnys.
„Prisiminkime, kad didžiausios problemos valstybėje prasideda, kai yra pasakoma, kad kažkas turi kitokią nuomonę, kurios negalima turėti, kad opozicija trukdo dirbti. Tai nėra emocijos, tai pasibaigia tuo, kad mes turime nedemokratines valstybes, diktatūras ir to daryti negalima. Yra kalba apie demokratiją, apie išklausymą, apie supratimą. Net ir tie žmonės, kurie deklaruoja apie žmogaus teisių gynimą kaip prioritetą, tai šiuo atveju tai irgi yra susiję su mažumų teisėmis. Dabar dėl darbų paralyžiavimo, aritmetika yra labai paprasta. Pakartosiu, kad septyniasdešimt keturi Seimo nariai yra daugumoje, jeigu jie visi yra vietose, visi aktyviai dirba, tai problemos jokios nėra“, – atsakė S. Skvernelis.
Sureagavo į kalbas apie naują daugumą
Laidoje paklausta ir apie tai, kad neva šis konfliktas paskatino kalbėti apie naują daugumą. Paklausus, ar yra svarstomas toks variantas, S. Skvernelis tikino, kad pamąstymų visada yra.
„Matote, tie variantai yra svarstomi kiekviename Seime, kiekvienoje kadencijoje, ypatingai, kai dauguma nėra didelė. Natūralu, kad mes tikrai matome tarp valdančiųjų irgi reakcijas, nes požiūris į opoziciją dalinai persikėlė į savo koalicijos partnerius, ir tikrai reikėjo stebėti, ir matyti tą pačią Liberalų sąjūdžio frakciją, kada Seime, net plenariniame posėdyje, o ne kažkur kabinete, sustatyti ratuku ir jie yra auklėjami prieš pono Navicko interpeliaciją.
Žmonės turi savo nuomonę, kiti jaučiasi nekaip. Jeigu jie pasisako, kad jiems dabar yra blogiau negu būnant opozicijoje, kada buvo mūsų Vyriausybė, tai kažką reiškia. Tokių pamąstymų visą laiką yra, kadangi dauguma yra trapi ir užtenka keturiems žmonėms pereiti į kitą pusę, ir tada turime kitą situaciją, bet šiandien yra tokia situacija, kad ta atsakomybė, kurią prisiėmė valdantieji, jie gavo mandatą rinkėjų ir jie turi tą atsakomybę nešti, tą kryžių nešti iki galo, bet jeigu susiklostys kita situacija, kažkas turės ieškoti sprendimų, tikrai tai nėra mechaniškai, kad persimestų į vieną ar kitą pusę, bet visko yra Seime.
Tokios kalbos yra Seime, bet niekas specialiai nededa pastangų, kad bet kokia kaina pakeistų valdančiąją daugumą“, – atsakė S. Skvernelis.
