Pasauliui su nerimu laukus gegužės 9-osios, kai Rusija pompastiškai švenčia pergalės II Pasauliniame kare dieną, tikėtasi, kad būtent tada V. Putinas paskelbs svarbią žinią. Prognozuota, kad tai gali būti ir visuotinės mobilizacijos, ir „pilnaverčio“ karo Ukrainai paskelbimas, nes iki šiol Rusija to nepripažįsta, skelbia vykdanti „specialiąją karinę operaciją“.

Tačiau to nenutiko, V. Putinas pasakė pakankamai blankią kalbą, kurioje bandė teisinti pradėtą karinę agresiją prieš Ukrainą. Jis pats atrodė itin keistai – ligotos išvaizdos, sėdintis krėsle šalia karo veteranų jis toli gražu neprisiminė to V. Putino, kurio nuotraukas jojant arkliu ar plaukiojant ežere iki šiol mėgsta naudoti Rusijos propagandistai.

Politologas A. Piontkovskis pastebi, jog neilgai trukus įvyko V. Putino transformacija, Rusijos autokratas tarsi atsigavo, įgijo naujų jėgų, pasikeitė ir jo retorika, ji tapo kur kas agresyvesnė.

„Mane nustebino kontrastas tarp dviejų Putinų. Gegužės 9-osios parade tai buvo sutrikęs, sugniuždytas žmogelis, savo keliukus užsiklojęs pleduku ir kažką juo šildęs. Karinis šalies lyderis, iš Raudonosios aikštės siunčiantis pulkus į Donbasą išsidrėbė savo krėsle, jo pasisakymas taip pat priminė pasiteisinimą, jog „mes neturėjome kitos išeities“, „mus privertė“ ir taip toliau. O ką matome po mėnesio? Savimi patenkintas „gopnikas“ su bachūriška šypsena grasina visam pasauliui“, – pastebi A. Piontkovskis.

Politologas neabejoja, kad tiesioginės įtakos šiai V. Putino transformacijai turėjo Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pozicija, taip pat ir buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio pasisakymai.

„Pamenate, ką Emanuelis Macronas užbaubė per gegužės 9-ąją, matomai išsigandęs to, kaip atrodė V. Putinas? Nežeminkite V. Putino, išsaugokime jo veidą, prasidėjo didžiulis spaudimas Ukrainai, siūlant daryti tam tikras išlygas atsisakant pretenzijų į okupuotas teritorijas. Toks dalies Vakarų šalių palaikymas jį įkvėpė bei atgaivino, V. Putinas suprato, kad gali ir toliau taip elgtis“, – kalbėjo A. Piontkovskis.

Jis pastebi, kad taip elgiasi tik kai kurios Vakarų Europos šalys – Vokietija, Italija, Prancūzija.

„Šios šalys veikia kartu su šiuo tarpuvartės „gopniku“, garsiai kalbančiu apie teritorijų susigrąžinimą. Blogiausia tai, kad Vokietija ir Prancūzija išsigando, kad Ukraina gali laimėti, jie to bijo“, – konstatuoja A. Piontkovskis.

Politologas teigia, kad šios dvi Europos valstybės nenori, jog pasikeistų jau nusistovėjusi geopolitinė situacija, kurioje jos atlieka tarpininko vaidmenį bendraujant su Rusija.

Zelenskis sveikina „istorinę“ ES paramą Ukrainos prisijungimo prie bloko kelyje

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį gyrė Europos Komisijos (EK) sprendimą pritarti, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusas.
„Tai pirmas žingsnis narystės į ES kelyje, kuris tikrai priartins mūsų pergalę“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra „dėkingas“ ES vadovei Ursulai von der Leyen ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Oficialus „kandidatės“ statusas Ukrainai gali atverti paprastai daugelį metų trunkantį kelią į bloką, sprendimas greičiausiai bus įteisintas per ES lyderių viršūnių susitikimą birželio 23–24 dienomis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo įraše socialinėje žiniasklaidoje apibūdino EK paramą kaip „kuriančią Europos istoriją“ ir paragino suteikti Ukrainai visateisės kandidatės statusą. „Tai bus ryškus Europos lyderystės įrodymas ir didžiulis postūmis tolesnėms pertvarkoms Ukrainoje“, – sakė jis.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Sergijus Kyslycia socialinėje žiniasklaidoje sveikino tai, ką jis apibūdino kaip „tikrai istorinę dieną Ukrainai ir Europai“. Jis sakė, kad daugelis ukrainiečių „jau sumokėjo didžiausią kainą“ už Europos Komisijos paramą Kyjivo kandidatūrai į ES.

E. Macronas, O. Scholzas ir M Draghis grįžo iš Kyjivo

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis penktadienį naktiniu traukiniu grįžo į Lenkiją po pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė AFP reporteris.

Likus valandai iki jų traukiniui atvykstant į Lenkijos miestą Pšemyslį, M. Draghis susitiko su E. Macronu.

Netrukus po išvykimo iš Kyjivo ketvirtadienį E. Macronas ir O. Scholzas taip pat surengė dvišalį susitikimą.

Vizito Ukrainoje metu trys vadovai, prie kurių prisijungė ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, pareiškė, kad yra pasirengę „nedelsiant“ suteikti Ukrainai oficialios kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.

Kiekviena delegacija turėjo po keturis vagonus specialiame traukinyje, kurį organizavo Ukrainos pusė. Be diplomatų ir žurnalistų, vadovus traukinyje lydėjo apie 80 Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ukrainos saugumo darbuotojų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)