„Dabar jau neįprastose vietose, ne endeminėse zonose, beveik 30 skirtingų šalių užfiksuota apie tūkstantį atvejų“, – LNK naujausius beždžionių raupų sergamumo skaičius pristatė M. Strioga.

Jis kalbėjo, kad visiškai realu, jog beždžionių raupų virusas anksčiau ar vėliau ateis ir į Lietuvą.

„Tai turbūt net ir neišvengiama yra. Nors kol kas patvirtinto atvejo Lietuvoje nėra“, – sakė LNK pašnekovas.

Biomedicinos mokslų daktaras M. Strioga sakė, kad beždžionių raupais žmogus gali užkrėsti tik tada, kai jau yra aiškūs ligos simptomai – bėrimas.

„Nes iš jų išsiskiria virusas, kuris yra infektabilus. Ir reikalingas tikrai artimas kontaktas, bent jau žmogaus raupų virusui – ne mažesnis nei 1,8 metro gana ilgalaikis kontaktas. Gali plisti ir tiesioginio sąlyčio metu su infekuotuoju.

Jis gali plisti ir per užterštus daiktą – rankšluosčius, chalatus, patalynę. Taip pat ir lytiniu santykių metu galima užsikrėsti. Raupai ir beždžionių raupai nėra laikoma tik lytiniu keliu plintančia liga“, – tikino M. Strioga.

LNK kalbintas biomedicinos mokslų daktaras rekomendavo kiekvienam sekti savo sveikatą – atkreipti dėmesį į bendrus negalavimo simptomus.

„Jei vasaros metu prasideda bendri negalavimo požymiai – karščiavimas, kaulų, sąnarių, raumenų skausmas, limfmazgių, ypatingai – kaklo, padidėjimas. Tas trunka kelias ir dienas. Ir po kiek laiko, dažniausiai – pirmiausia veido, kaktos srityje, vėliau jau galūnėse, atsiranda dėmelės.

Vėliau jos virsta iškilimais, dar vėliau pritvinksta skysčio, padidėja. Jos sutrūksta, suformuoja šašą, o jam nukritus, neretai susiformuoja randelis.

Jeigu vyksta kažkokie pokyčiai, ypač jei prieš tai buvo karščiavimas ir bendrieji negalavimo požymiai, toks žmogus turėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus ir nevaikščiotų visur. Jam bus pasakyta, kokių karantinavimosi priemonių, apsaugos reikia, kad neužkrėstų kitų“, – kalbėjo M. Strioga.

Jis teigė, jog šios ligos paniškai bijoti tikrai nereikia, nes pagal jo plitimo tikimybės nėra panašu, jog galėtų būti sukelta epidemija ar globalią pandemiją kaip COVID–19.

Visą LNK pokalbį su M. Strioga žiūrėkite čia: