Konservatorius Mindaugas Lingė citavo prezidento kritiką dėl atmetamų opozicijos siūlymų, esą „net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta“.
„Ką apie sausą „ne“ atsako faktai. Šią kadenciją opozicijos inicijuoti projektai: įregistruoti – 357, pateikti – 255 pateikti, pritarta po pateikimo – 146, priimti – 34. Tai ne tik diskusijos, tai jau labai konkretūs opozicijos iniciatyvų rezultatai“, – rašo Seimo narys.
M. Lingės teigimu, korona bei viruso krizė atslūgo, kaip sakė G. Nausėda, bet neatslūgo prezidento noras žalia arbata pataškyti ministro A. Dulkio ir vėl pakviesti ant pjedestalo antivakserius ir basakojes.
„Tik norisi priminti, kad vakcinacijos kampanija būtų vykusi sklandžiau, jei joje būtų aiškiau matyta prezidento lyderystė ir nebūtų vieną savaitę kalbų: „vakcinacijos tempai dirbtinai buvo sulėtinti, kad nebūtų pasiektas Prezidento iškeltas tikslas“ – o kitą apie perlenktą lazdą aktyviai vakcinuojant. Džiugu tiek, kad girdėjome prezidento, o ne opozicijos lyderio kalbą. Abejonių dėl laikysenos kilo po praeitos savaitės reakcijos į opozicijos veiksmus. O opozicijai gal pavyks kada nors išsirinkti savo lyderį Seime. Tiesa, iš vienytojo vėliavą rinkimuose kėlusio G. Nausėdos norėjosi aiškesnio paraginimo grįžti ir dirbti, kam mandatą ir suteikė Lietuvos žmonės, nes negrįžimui objektyvių priežasčių nėra“, – feisbuke rašo Seimo narys.
Anot jo, prezidentas kalbėjo apie alternatyvią energetiką, savivaldą bei reformas, tačiau būtent šie klausimai yra Seimo darbotvarkėje: „Būtent jie dabar stringa dėl opozicijos boikoto. Jie sklandžiau judėtų, jei baigtųsi Seimo darbo blokavimas. Raginimas visiems spręsti šiuos klausimus, vertintinas, kaip ženklas opozicijai būti tų sprendimų dalimi“.
Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis pastebėjo, kad prezidentas pirmas 20 minučių skyrė Ukrainai ir pažadui, kad Lietuva netylės, kai brutaliai užpuolamas silpnesnis. Ir tada, anot jo, sukritikavo Taivano atstovybės steigimą, nes Lietuva neįvertino Kinijos reakcijos aštrumo ir kokį tai poveikį turėjo verslui.
„Čia... keliagubi standartai?“, – klausia jis.
„Klausau ir mąstau. Prieš trejus metus iš šios tribūnos buvome sukritikuoti, kad kratome skiauteres prieš Astravą bei Lukašenkos režimą, su kuriuo reikėjo, pasirodo, bendradarbiauti. Šiandien, kai Rusiją užpuolė Ukrainą ir Lukašenkos pagalba apie Baltarusiją nebekalbame ir teigiame, kad pragmatinė politika buvo neteisinga. Pažanga. Tačiau kalbos pabaigoje kritikuojame šią Vyriausybę, kad verslas nukentėjo nuo komunistinės Kinijos sankcijų, nes anksčiau kažkas verslą skatino su Kinija bendradarbiauti. Gal praeis dar kokie metai ir suprasime, kad toks „pragmatinis“ bendradarbiavimas ir su komunistine Kinija veda ten pat, kur atvedė bendradarbiavimas su Lukašenka? Ar kad žodis „demokratija“ negali būti taikomas selektyviai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje? Kad turime būti nuoseklūs, jeigu norime būti patikimi tiems patiems sąjungininkams, kuriuos norime sutelkti ir vardan Ukrainos?“, – ironiškai feisbuke klausia konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Konservatorius Matas Maldeikis pastebėjo, kad prezidentas savo metinėje kalboje kalba apie autoritarų puolamas demokratijas.
„Tai, ką sakiau jau ne vienerius metus ir kas buvo išjuokiama, nes nesuprasta, nors ir labai supaprastinant, jau ir prezidento lūpose. Supaprastinant, nes šiuo metu turime dvi kovos linijas kurios persipina – autoritarai prieš demokratijas bei atviros visuomenės šalininkai prieš „uždariečius“ – norinčius, kad jų kompleksai, nepilnavertiškumo jausmas ir nenoras būti atsakingiems už savo gyvenimą taptų mūsų politikos ideologija. Dėl tokios vidinės kovos demokratijos, nors ir yra stipresnės praktiškai visais resursais, yra arčiau pralaimėjimo nei gali atrodyti. Prieš tą ir kovoju. Pakovosim“, – feisbuke rašo Seimo narys.
Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius citavo prezidento pasakytus žodžius: „Negalime sau leisti balansuoti tarp Rytų ir Vakarų – renkamės laisvę Vakaruose“.
Anot Seimo nario, tai reikia ir pasirinkti – ne žodžiais, o priimtais įstatymais žmogaus teisių srityje.
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė pabrėžė, kad prezidentas savo metiniame pranešime akcentavo – Lietuva niekada nebalansavo ir nebalansuos tarp Rytų ir Vakarų, Rytų kaimynystėje tūno tironija, agresija ir vergovė, tą žinome per amžius trukusią istoriją, tą matome kaskart vis iš naujo ir iš naujo iki dabar, o mes esame Vakarų, demokratiško ir laisvo pasaulio dalis, visomis prasmėmis mūsų pagrindinis aljansas yra Vakarų valstybės, o žmogaus teisės turi būti apgintos.
„Taip, tiesa, ir šiandien norėtųsi ne tik metinėje prezidento kalboje, bet ir kasdienės, iš prezidentūros pusės aiškesnės, stipresnės ir ryškesnės pozicijos žmogaus teisių apsaugos ir Vakarietiško pasaulio vertybių puoselėjimo ir atstovavimo mūsų šalyje. Kad vertindami kasmetę pažangą savo šalies sveikatos, švietimo, ekonomikos ir kitose srityse, galėtume išgirsti ir žmogaus teisių apsaugos pažangos vertinimą“, – teigia ji.
Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad G. Nausėda pagrįstai priekaištavo valdantiesiems konservatoriams ir liberalams dėl nesugebėjimo tartis, skurdinamo viešojo sektoriaus ir pavėluotos reakcijos į rekordinę infliaciją.
„Prezidentas dar kartą priminė tai, kas turėtų būti svarbiausia šalies vidaus politikos darbotvarkėje – tai rūpinimasis visų žmonių sveikata, išsilavinimu ir skubi bei tikslinga pagalba žmonėms, kurie kenčia nuo rekordinės infliacijos. Jo pastabos dėl Vyriausybės vykdomos politikos yra pagrįstos: vienašališkai stumiamos sveikatos ir švietimo reformos tik didins atskirtį, nelygybę, gilins neteisingumo jausmą. Mokyklų ir ligoninių naikinimas regionuose rekordinės infliacijos metu – nesuprantamas ir prie žmonių gerovės tikrai neprisidės“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Politikė pabrėžia, kad ekonominių sunkumų metu kaip niekad svarbu rasti platų sutarimą dėl svarbiausių sprendimų, paliečiančių kiekvieną Lietuvos gyventoją, apie tai kalbėjo ir prezidentas. Juolab, kad susitarti, pasak LSDP lyderės, politinėms partijoms pavyko ne kartą.
„Karo akivaizdoje visos politinės jėgos susitelkė: skubiai priėmėme būtinus sprendimus dėl šalies apginamumo didinimo ir pagalbos kraujuojančiai Ukrainai. Deja, kitais svarbiais klausimais tos vienybės yra per mažai. Žmonių pajamas sekina didėjanti infliacija, tačiau valdantieji lig šiol atmetė visus opozicijos siūlymus, kaip palengvinti augančių kainų naštą pažeidžiamiausioms žmonių grupėms. Maža to, daugeliu klausimu žiauriai vėluojama ir atidėliojama.
Kaip sako prezidentas, Seime vis dar balsuojama ne „už“ ar „prieš“ konkretų siūlymą, o norint oponentui parodyti jo vietą. Tai – žemos politinės kultūros apraiškos, nors valdantieji konservatoriai ir liberalai prieš rinkimus žadėjo elgtis kitaip. Viliuosi, kad konflikto Seime jie nebekurstys, atsižvelgs į teikiamus siūlymus, nes kiekviena peštynių diena tik atitolina svarbių visiems gyventojams sprendimų priėmimą“, – priduria V. Blinkevičiūtė.
Širinskienė: itin taiklu
Lietuvos regionų frakcijoje dirbanti Agnė Širinskienė prezidento metinį pranešimą pavadino itin taikliu.
„Pasidžiaugęs Lietuvos žmonėmis ir jų parama Ukrainos pabėgėliams, bei priminęs, kad siekia padėti pozicijos ir opozicijos dialogui, kuris daba ypač reikalingas skirtingose posėdžių salėse posėdžiaujančiame Seime, prezidentas įvertino valdančiųjų darbus, o dažnai ir šių darbų nebuvimą ten, kur jų ypač reikėjo. Ypač taikliai įvertintas pandemijos valdymas bei jo metu nepagarbiai vykdytas visuomenės skaldymas: „Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. <...> Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.“ Neliko nepastebėta nemokšiškai Vyriausybės vykdyta užsienio politika, bei jos pasekmės Lietuvos ekonomikai: „Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje. Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai. <...> Tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti“, – feisbuke rašo politikė.
Pasak jos, buvo pastebėta ir realių reformų stoka, ypač valstybės finansų valdymo sityje, bei dažnos menkai vykdomų reformų problemos, kai: „Reformos asocijuojasi su grupės draugų vykdomu pinigų įsisavinimu.“
„Kliuvo ir valdančiųjų demonstruojamai politinei kultūrai, kai Seime net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu valdančiųjų „ne“, o ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai „nugula stalčiuose ar pražilsta“, belaukdami Vyriausybės išvadų. Prezidentas pastebėjo ir tai, kad dabar Seime dažnai balsuojama ne „už“ ar „prieš“ konkretų siūlymą, o tam, kad „oponentui būtų parodyta jo vieta“. Kaip kažkada konservatoriai yra skambiai pasakę – ta vieta šuns būdoje. Beje, į pastabas apie balsavimą „parodant oponentui jo vietą“ Seimo pirmininkė reagavo jau nevaldydama emocijų: su plačia pašaipia šypsena. Matydama tą pašaipią šypseną, o kartu ir visą valdančiųjų iki šiol buvusį elgesį, nemanau, kad prezidento pastabos bus įvertintos valdančiųjų ir kad šie pasidarys bent kažkokias išvadas, keisdami savo elgesį. Stebuklas būtų. Arogancija jiems to neleis. Bet gal tas pastabas pagaliau išgirs bent jau konservatorių ir liberalų rinkėjai, bei tie Lietuvos žmonės, kurie neina balsuoti į rinkimus?“, – klausia ji.
„Prezidentas savo metinėje kalboje akcentavo, man atrodo, svarbiausią šių dienų temą – karą Ukrainoje ir kaip Lietuva elgiasi šioje situacijoje, pripažindamas visų susitelkimą bendram tikslui. Tiesa, išvardinti sprendimai ir rezultatai – daugiausiai veiksmingos Vyriausybės darbas“, – teigia konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Taip pat ji teigė išgirdusi kvietimą opozicijai grįžti ir tęsti darbą priimant valstybei svarbius sprendimus.
„Pavyzdžiui, prezidentas paminėjo energetinės nepriklausomybės svarbą. Noriu priminti, kad Seime šiuo metu svarstomas (bet kyla trikdžių dėl opozicijos laikysenos) taip vadinamas Proveržio paketas, kuris reikalingas, jei per artimiausius keletą metų norime, kad beveik šimtas procentų Lietuvai reikalingos elektros, būtų pagaminama mūsų šalyje. Tiesa, išgirdau kritiką dėl kovido pandemijos valdymo. Norėčiau priminti prezidentūros blaškymąsi – vieną vertus lyg ragino skiepytis, kitą dieną palaikydavo žymiausius antivakserius, taip siųsdamas atitinkamą žinią visuomenei. Taip pat norėčiau priminti, kad Lietuvos skiepijimosi rezultatai geriausi regione būtent dėl principingos Vyriausybės laikysenos. Pasikartosiu, kad buvę ribojimai ar taisyklės pirmiausiai buvo orientuoti į siekį išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Prezidentas, reikia manyti, taikė posakį „netrukdykit dirbti“ šiai vyriausybei, bet aš nėsyk negirdėjau tokios formuluotės, galbūt čia susimaišyta ir turėta minty 2016 m. dauguma“, – rašo ji.
Taip pat, anot jos, skirta dėmesio infliacijos temai: „Prezidentas, pagal išsilavinimą ekonomistas, viliuosi, mato visą paveikslą ir valstybės galimybes, valdant esamą situaciją. Tiesa, paminėti vyriausybės sprendimai, siekiant padėti pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Apie užsienio politiką kalbėjo, kad du svarbiausi dalykai – vertybės ir transatlantiniai santykiai. „Dabartiniu geopolitinių įtampų laikotarpiu Lietuva negali sau leisti prabangos ieškoti „aukso vidurio“, balansuodama tarp Rytų ir Vakarų“, – tvirtino prezidentas. O tada po maždaug 7 minučių pasakė, kad Kinijos atžvilgiu vykdyta politika bloga. Įdomu, kaip Lietuvos transatlantiniams partneriams tai atrodo. Na, taip būna, kai neapsisprendi iš tikrųjų, kur būti. Ar labiau su vakseriais, ar antivakseriais; ar labiau su vertybine (demokratijas remiančia) politika, ar nevertybine (pragmatine). Bet kaip Prezidentas sakė – viskas mūsų rankose. Tai darbuokimės drauge“.
