Prieš gynybos ministrų susitikimą trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad toliau bus stiprinamos ir priešakinės pajėgos.
„Turėsime iš anksto paskirtas pajėgas. Ne visos jos bus nuolat dislokuotos Lietuvoje ar kitose Aljanso rytinės dalies šalyse“, – kalbėjo NATO vadovas.
Pasak jo, šios pajėgos treniruosis, rotuosis, pažins teritoriją, vietovę, dirbs su vietinėmis pajėgomis.
J. Stoltenbergo teigimu, taip pat rytinio sparno stiprinimas apima ir dar kelis elementus, įskaitant „daugiau priešakinio buvimo, (...) štabo elementus, kurie yra itin svarbūs pajėgų stiprinimo valdymui ir kontrolei“.
„Bus iš anksto dislokuojama karinė įranga. Jei turi sunkiąją karinę techniką jau iš anksto dislokuotą, gana nesunku perkelti žmones“, – kalbėjo Aljanso vadas.
Lietuva siekia, kad šalyje dislokuotas tarptautinis Aljanso batalionas virstų brigados dydžio vienetu.
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.
Tuo metu „Financial Times“ skelbia, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje. Esant poreikiui, ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis.
Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Vokietijoje galėtų likti apie 3 tūkst. karių, o Lietuvoje esantis vokiečių karių skaičius padidintas iki 1,5 tūkstančio.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota iki tūkstančio vokiečių karių, kurie vadovauja NATO priešakiniam batalionui.
Iki Rusijos karo Ukrainoje jų skaičius buvo bene perpus mažesnis, tačiau reaguodamas į pasikeitusią saugumo situaciją Berlynas atsiuntė daugiau karių.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad dėl Rusijos agresijos peržiūrint NATO laikyseną, taip pat bus stiprinami oro, jūros, kibernetiniai saugumo elementai.