Rezoliucijos projektą įregistravo 23 įvairioms Seimo frakcijos atstovaujantys parlamentarai: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Emanuelis Zingeris, Andrius Mazuronis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Zigmantas Balčytis, Aušrinė Armonaitė, Julius Sabatauskas ir kiti.

Lietuvos Seimas ketina pasisakyti už tai, kad ukrainiečių tautos genocidas, vykdomi trėmimai būtų stabdomi teisinėmis priemonėmis, sudarant saugias sąlygas tremtiniams grįžti į Ukrainą ar išvykti kitą saugią valstybę.

Rezoliucijos projektu Seimas kreipiasi į kitas valstybes, kad jos pasinaudotų „universaliosios jurisdikcijos principu tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie organizuoja ir prisideda prie Ukrainos gyventojų tremčių ar kitaip rengia, dalyvauja prievartinėse deportacijose, vykdo nusikaltimus žmoniškumui, genocidą ir kitus karo nusikaltimus“.

Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai įsitikinę, kad teisingumas bus įvykdytas tik tada, kai baudžiamojon atsakomybėn bus patraukti Rusijos vadovai, kiti aukščiausiojo rango nusikaltimų organizatoriai ir tiesioginiai karo veiksmų ir Ukrainos civilių tremčių vykdytojai.

Savo rezoliucija Seimas ketina paraginti Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinę Asamblėją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Nuolatinę Tarybą, Jungtinių Tautų Vaikų Teisių Komitetą, Jungtinių Tautų Vaikų agentūrą UNICEF, Hagos konvencijos Vaikų grobimo skyrių, Tarptautinį Raudonąjį Kryžių, užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes pripažinti Rusijos Federacijos vykdomas Ukrainos tautos tremtis, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus.

„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdoma ginkluota plataus masto agresija ir prievartinės deportacijos į Rusijos Federaciją ar laikinai jos kontroliuojamas teritorijas yra Ukrainos tautos tremtys“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Jame reiškiama užuojauta dėl Rusijos Federacijos ir jos ginkluotųjų pajėgų bei jos politinės bei karinės vadovybės vykdomų ukrainiečių civilių, įskaitant vaikus, tremčių ir mirčių.

Rezoliuciją ketinantis priimti Seimas prisimena skaudžias, daugumą Lietuvos šeimų palietusias sovietinės okupacijos Lietuvos gyventojų masines tremtis, kuriomis, anot rezoliucijos projekto, buvo naikinama lietuvių tauta ir jų tapatybė ir dėl 1941–1952 m. vykdyto nežmoniško sovietinio teroro aukomis tapusius 131 340 gyventojus, tarp kurių buvo 50 000 moterų ir daugiau kaip 39 000 vaikai.

„Šiuo metu Rusijos Federacija ir jos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje vykdo šiurkščius karo nusikaltimus, kuriais siekiama visiškai sunaikinti ukrainiečių tautą ir jų tapatybę, žudant, prievarta deportuojant, grobiant, prievartaujant, kankinant“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Ketinantis priimti rezoliuciją Lietuvos Seimas smerkia Rusijos Federacijos vykdomus daugiau nei milijono Ukrainos civilių išvarymus iš jų namų ir prievartines deportacijas į Rusijos Federacijos ar laikinai jos kontroliuojamas teritorijas, siekiant naikinti ukrainietišką tapatybę ir vykdyti prievartinę civilių asimiliaciją.

Dokumento projekte pabrėžiama, kad tarp šių civilių prievarta buvo ištremta apie 200 000 vaikų, tokiu būdu Rusijos Federacijai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos vaikų teises ir laisves, kurias garantuoja JT Vaiko teisių konvencija, Hagos bei Ženevos konvencijos.

Anot rezoliucijos projekto, dėl Rusijos Federacijos aktyvių karo veiksmų nukentėjo 4,3 milijono Ukrainos pilietybę turinčių vaikų, dalis jų buvo perkelti šalies viduje arba privalėjo pabėgti į saugias kaimynes šalis, o kita dalis – prievarta ištremta į Rusiją, taip pat 229 vaikai mirė, o dar apie 500, patyrė sužalojimus ir prievartą.

Lietuvos parlamentarai, parengę rezoliucijos projektą dėl „Rusijos Federacijos vykdomų ukrainiečių grobimo ir neteisėtos deportacijos“, smerkia Rusijos Federacijos ketinimus įstatymais supaprastinti Ukrainos pilietybę turinčių vaikų įvaikinimo procedūras ir skleidžiamą dezinformaciją apie prievartą deportuotų vaikų našlaičio statusus.

ELTA primena, kad tai jau septinta nuo vasario 24 d. Ukrainai skirta Lietuvos Seimo rezoliucija. Birželio 9 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“.

Šiuo dokumentu Seimas įsipareigojo palaikyti Ukrainą iki pergalės ir visiško Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimo. Lietuvos parlamentarai taip pat kreipiasi į Jungtines Tautas (JT), demokratinių valstybių parlamentus ir vyriausybes, ragindami neatidėliotinai atkurti grūdų ir kitų maisto produktų tiekimą iš Ukrainos besivystančioms šalims.

Priimtoje rezoliucijoje Ukrainai siūloma suteikti ES šalies kandidatės statusą jau birželio mėnesį.