Kaip skelbė „Verslo žinios“, antradienį leidinys „Financial Times“, remdamasis neįvardintais Vakarų pareigūnais, pranešė, kad Vokietija siūlo dislokuoti 3,5 tūkst. karių brigadą savo šalyje, o ne Lietuvoje, kaip buvo žadėta. Į Lietuvą kariai neva būtų siunčiami tik prireikus, pajėgos taip pat turėtų nuolatinį štabą Lietuvoje, kuriame dirbtų 50–60 darbuotojų, o likusi personalo dalis reguliariai atvyktų į šalį mokytis.

Kasčiūnas: tai reikėtų laikyti kaip startines pozicijas

„Tai, kas dabar pasirodė, reikėtų laikyti kaip startines pozicijas, nuo ko mes iš esmės pradedame. Nėra taip, kad ši pozicija pasirodė po Scholzo vizito Lietuvoje – ne. Tokia startinė pozicija buvo jau iki Scholzo vizito“, – Delfi komentavo L. Kasčiūnas.

Jis paaiškino, kad brigados dislokavimas nėra labai paprastas procesas ir tam reikia konkrečios strategijos bei veikimo.

„Pirma strategija yra ta, kad mūsų valstybei reikia pasiruošti. Mes turime pasistatyti karinius miestelius, išplėsti treniravimosi erdves, kad būtume pasiruošę „in place“ – čia, vietoje priimti brigadą“, – sakė NSGK pirmininkas.

Tam, pasak jo, reikės laiko.

„Vyriausybė, premjerė yra pasakiusi, kad jei reikės papildomų investicijų infrastruktūrai, jos bus. Mes turime augti kartu su brigada ir mūsų pajėgumais ją priimti nuolatiniam buvimui“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Politikas paaiškino ir brigados veikimo principą – viena brigada yra dislokuota, viena pusę metų ruošiasi, o trečia vykdo kitas užduotis.

Laurynas Kasčiūnas

„Iš esmės mes kalbame apie diviziją. Tai yra nemažas resursas. Vokietija yra didžiausias sausumos pajėgas turinti valstybė, bet jai irgi reikia dabar didinti finansavimą, iš naujo augintis raumenis bundesverui, tai natūralu, kad tai irgi užtruks.

Pradiniame etape kaip startinė pozicija einant toliau, siekiant tikslo vietoje, galėtų atsirasti vadavietė, arsenalas jų čia, atvyksta naujų žmonių, papildomos komandos. Tada jie čia, kita dalis Vokietijoje pratybose, o kai mes įsikuriame ir turime galimybes, galime eiti į finalinį tašką – turėti brigadą jau čia vietoje“, – sakė Seimo narys.

Tad, pasak jo, planai dėl brigados dislokavimo nesikeičia, o „Financial Times“ paskelbta pozicija yra startinės pozicijos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito Lietuvoje nesutapimas laike.

„Procesas gali užtrukti kelerius metus, bet tikimės, kad judės į priekį“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Anušauskas: Lietuvai reikia laiko pasirengti priimti papildomas vokiečių pajėgas

Klausimą trečiadienį ryte LRT pakomentavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tiesa, iš pradžių jis teigė, kad dėl vokiečių brigados dislokavimo vietos spręs ne vyriausybės, o kariškiai. Vėliau ministro pozicija buvo patikslinta.

„Techninius visus aspektus, kaip šalys deklaruotas pajėgas naudos, kaip jos judės tarp šalių, ar dalis jų bus, pavyzdžiui, Vokietijoje, o dalis Lietuvoje, ar nuolat Lietuvoje, pavyzdžiui, mokymuose, manau, kad visa tai galiausiai sudėlioja ne šalių vyriausybės, o kariškiai, remdamiesi pajėgumais, kuriuos turi, remdamiesi poreikiu“, – trečiadienį LRT sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministro teigimu, Lietuvos lūkestis, kad vokiečių kariai nuolat būtų mūsų šalyje, nesikeičia.

„Mūsų lūkesčiai buvo aiškiai deklaruoti, tai yra brigados rytiniame flange, tačiau mes puikiai suprantame, kad didelė dalis šalių tiesiog neturi tų pajėgumų, juos dar reikia sukurti arba atkurti. Vokietija į tai irgi žada labai daug investuoti. Ir mes patys turime pasiruošti“, – sakė A. Anušauskas.

Foto: DELFI / Robertas Narmontas

Anot jo, Lietuva dar turi sukurti būtiną infrastruktūrą papildomiems kariams priimti, tam gali prireikti mažiausiai penkerių metų.

„Mes visada aiškiai sakėme, kad abi šalys turime tiems dalykams pasirengti, bet mes savo lūkesčio turėti kuo didesnes NATO pajėgas neatsisakėme ir neatsisakome“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Jis tvirtino, kad nusprendus brigadą vis dėlto palikti Vokietijoje, ji, kilus grėsmei, galėtų būti permesta į Lietuvą.

Kasčiūnas: būtina galimybę paversti įsipareigojimu

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad išsikeltu tikslu abejoti negalima ir būtina siekti jo įgyvendinimo.

„Gynybos ministrų susitikime reikėtų galvoti apie tai, kad iš brigados, kaip galimybės, kuri dabar yra svarstoma, reikėtų paversti į įsipareigojimą tai padaryti“, – akcentavo NSGK pirmininkas.

Tad, anot jo, reikia užtvirtinti galimybę kurti NATO rytų flange brigadas.

„Mes turime tikslą, turime siekti to, nes finansavimas gynybai yra mūsų visų apsisprendimas, tai nėra kažkieno pinigai – tai valstybės, žmonių pinigai. Žmonės turi būti apginti, priešas turi būti atgrasytas. Geriausias atgrasymas yra brigada čia, Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Pakomentavo ir Landsbergis

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vokietijos pasiūlymą įvertino kaip „gerą pradžią diskusijoms“.

Nepaisant to, Lietuvos diplomatijos vadovas, kaip skelbia „Financial Times“, pridūrė: „Vis dar reikia daugiau svarbių žingsnių, nes dabartinė saugumo situacija regione išlieka pavojinga“.

Paprašyta pakomentuoti, Vokietijos gynybos ministerija teatsakė: „Mes nekomentuojame užsienio politikų pasisakymų ir žiniasklaidos pranešimų“.

Ambasada paneigė informaciją

Paskelbtą informaciją suskubo paneigti Vokietijos ambasada Lietuvoje.

„Nuo bendro prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo komunikato birželio 7 d. paskelbto niekas nepasikeitė. Primygtinai rekomenduoju jį perskaityti prieš įsiveliant į dezinformaciją“, – feisbuke cituojamas Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn.

Lietuvoje apsilankęs Scholzas: sukursime stiprią brigadą

Prieš savaitę Vilniuje kartu su Latvijos ir Estijos premjerais lankėsi Vokietijos kancleris O. Scholzas. Jis patvirtino, kad NATO dirbs aljanso rytinio flango stiprinimo, kuriant brigadą Baltijos šalyse, kryptimi.

Prezidento, Vokietijos Kanclerio, Estijos ir Latvijos Ministrų Pirmininkų spaudos konferencija
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Jis priminė, kad Bundestagas nusprendė skirti 100 mlrd. eurų specialiajam fondui, kurio lėšomis bus stiprinama Vokietijos kariuomenė.

„Mes, būdami NATO nariai, įsipareigojame ginti kiekvieną aljanso centimetrą. Todėl labai gerai, kad galime pasikalbėti apie bendrą mūsų NATO strategiją, apie pasekmes, tas išvadas, kurias esame padarę. (...) Mes turime drauge užtikrinti saugumą. Visų pirma tai liečia NATO priešakines pajėgas Lietuvoje“, – sakė O. Scholzas.

„Mes sukursime stiprią brigadą. Tai mes aptarėme vieni su kitais – turėsime dirbti šia kryptimi“, – akcentavo šalies kancleris.