„Tiesą sakant, mes turime daugiau žinių apie tai, kas vyksta Rusijos pusėje, nei apie Ukrainos pusę“, – prieš kurį laiką sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.
Nuo pat karo pradžios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie karo eigą aktyviai pasisako socialiniuose tinkluose.
Nuo jo neatsilieka ir smarkiai išpopuliarėjęs prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, kasdien besidalijantis įžvalgomis apie situaciją fronte ir pasakojantis apie apie tai, kokia Ukraina bus po to, kai laimės karą.
Tačiau iš šių pasakojimų ir kitų viešai prieinamų šaltinių sunku susidaryti vaizdą apie tai, kokia iš tiesų yra Ukrainos kariuomenės būklė ir, galiausiai, kur krypsta ketvirtą mėnesį besitęsiantis karas.
Ukrainos atstovai neseniai yra pripažinę, kad jos kariuomenės nuostoliai yra dideli, o šiuo metu per dieną žūsta nuo 100 iki 200 karių.
Tačiau niekas nežino, kiek iki šios dienos Ukraina neteko karių ir karinės įrangos.
„Iš tiesų mes nežinome, kokie rusų pajėgumai Donbase, tačiau dar labiau nieko nežinome apie Ukrainos pajėgumus – visiškai nieko. – Delfi sakė vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų A. Vaičeliūnas. – Jie niekam nieko nesako“.
Pašnekovas teigė nemažai keliaujantis darbo reikalais ir iš to, ką jam tenka girdėti Vakarų sostinėse, panašu, jog ukrainiečiai nesidalija informacija, arba atskleidžia tik dalį.
„Kadangi mes neprieiname prie informacijos, labai sunku vertinti ukrainiečių pajėgumus. Net ir Lietuvos pareigūnams yra pakankamai sudėtinga daryti politinę ateities analizę, o neturint informacijos galime tik spėlioti“, – pabrėžė jis.
Karo taisyklė – neskelbti apie nuostolius
Mažiau, nei norėtų, apie ukrainiečius žino ir amerikiečiai, neseniai rašė „The New York Times“.
Leidinys pažymėjo, kad normalu, jog karo metu jautri informacija yra slepiama, tačiau tai Joe Bideno administracijai gali būti kliūtimi sprendžiant, kaip nukreipti karinę pagalbą.
„Ką mes iš tiesų žinome apie tai, kaip sekasi Ukrainai? Ar rastume žmogų, kuris galėtų užtikrintai pasakyti, kiek karių prarado Ukraina, kiek prarado įrangos?“, – straipsnyje cituojama buvusi aukšto rango žvalgybos pareigūnė Beth Sanner.
A. Vaičeliūnas teigė suprantantis ukrainiečių baimes ir apdairumą.
Visų pirma, anot jo, Ukrainoje gyvena prorusiškai nusiteikusių žmonių, veikia daugybė rusų žvalgybininkų – visi jie renka naudingą informaciją ir perduoda ją rusams.
Pasak pašnekovo, tai suprasdami ukrainiečiai bando kaip galima atsargiau platinti informaciją, o ypač – susijusią su judėjimu, pajėgumais, ginkluote.
„Kodėl sparnuotosios raketos apšaudo vakarų Ukrainą? Dėl to, kad rusai gauna duomenis, kur yra sandėliai, pervežimai, ginklai. Ten jie ir atakuoja. Bet Ukraina to neskelbia ir nesako, nes tokios yra karo taisyklės – neskelbti apie patirtus nuostolius“, – paaiškino jis.
A. Vaičeliūnas sutinka, kad apie rusų kariuomenės būklę Vakarai greičiausiai turi daugiau žinių, nei apie Ukrainos.
Nors iki galo nėra aiškūs ir tikrieji Rusijos kariuomenės praradimai.
Neseniai neįvardintas Vakarų pareigūnas „The Guardian“ teigė, jog per šį laiką rusai galėjo netekti 15-20 tūkst. karių. Minėtas pareigūnas pastebėjo, kad nepaisant to, rusų kariuomenė vis dar neprarado puolamųjų pajėgumų.
„Žiūriu su nerimu į tai, kas vyksta Donbase, rusai sunkiai, bet vis tiek žingsniuoja į priekį, aišku, naikindami viską“, – teigė A. Vaičeliūnas.
Tačiau jis pabrėžė matantis, jog Rusijos kariuomenė silpsta ir tikrai patiria didelius nuostolius – tiek, gyvuosius, tiek technikos.
„Rusija irgi nėra tas maišas, kuris nuolat būtų pilnas – jis taip pat tuštėja“, – sakė jis.
Anot atsargos generolo, tai, kad rusai neteko daug geriausių karių, yra tiesa, nes prie Ukrainos sienos iki vasario 24 dienos buvo sutelkta apie 80 proc. Rusijos sausumos pajėgų. Jo teigimu, Rusija sausumos pajėgose turėjo 250–280 tūkst. aktyvių profesionalų.
„Tai yra reguliarūs daliniai, o ne tie, kuriuos pašaukė į mokymus savaitei ar dviem. Jie sutiko pirmąjį ukrainiečių smūgį ir nešė didžiausius nuostolius. Manau, kad rusams yra nelengva, todėl dabar vyksta ir nervų karas – vakariečiai pristatys pakankamą kiekį ginklų, ar nepristatys. Tai ir žmonių valia gintis bus labai svarbus, jei ne lemiamas, veiksnys tame kare“, – įsitikinęs pašnekovas.
Įprasta formulė netinka
A. Vaičeliūno teigimu, yra įprasta manyti, kad kare puolančioji pusė praranda tris karius, besiginančioji – vieną.
„Bet žinant rusų kariuomenės ugnies galią, kuri tiesiog viską nušluoja nuo žemės, sudegina, sugriauna, aš bijau, kad formulė – trys prie vieno, šiuo atveju gali ir netikti, – teigė jis. – Nenoriu pasakyti kažko neigiamo apie Ukrainos kariuomenę, bet galiu manyti, jog aukų Ukrainos pusėje gali būti tikrai nemažai, bet negali būti, kad tokie apšaudymai iš oro, artilerijos, sparnuotųjų raketų, minosvaidžių, neneštų nuostolio – aš netikiu tuo“.
Pašnekovas pridūrė, kad ne veltui Ukrainos vadovybė, anksčiau kalbėjusi apie nuo 60 iki 100 per dieną žūvančių karių, dabar jau teigia, kad jų – nuo 100 iki 200.
V. Zelenskis neseniai sakė, kad 2014 metais rusai kontroliavo 43 tūkst. kv. km Ukrainos teritoriją, o birželio pradžioje šis plotas padidėjo iki beveik 125 tūkst. kv. km arba 20 proc. Ukrainos teritorijos.
A. Vaičeliūno teigimu, sprendžiant iš pačių ukrainiečių pranešimų, panašu, jog Ukraina pamažu praranda vis daugiau teritorijos.
Viskas priklauso nuo JAV
Visai neseniai „The Washington Post“ neįvardintas aukštas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad per artimiausias savaites Rusijos kariuomenė perims viso Luhansko regiono kontrolę.
A. Vaičeliūnas teigė ukrainiečių galimybes apsiginti ar net pereiti į kontrpuolimą siejantis tik su JAV pagalba.
„Iš Europos sunkiosios ginkluotės jie iš esmės negauna, tai yra nepakankami skaičiai, kad ukrainiečiai galėtų bandyti suformuoti naujus dalinius: brigadas, batalionus, ir juos permesti į fronto zoną. To nepakanka, todėl dabar viskas yra amerikiečių rankose, ar jie tieks reikalingą ginkluotę reikalingais kiekiais, ar ne“, – sakė jis.
Pasak karo žinovo, jei nebus didelių kiekių artilerijos, kuri galėtų tapti atsvara rusų artilerijai, Ukrainai bus sunku kovoti, o atgauti prarastas teritorijas – neįmanoma.
„Kare tai yra neįmanoma – gali gintis, aukotis, to ryžto gali būti labai daug. Bet jei nėra su kuo... Karo taisyklė tokia – ilgai su kalašnikovu prieš tanką nepakariausi“, – konstatuoja jis.
Tačiau ukrainiečiai, pasak A. Vaičeliūno, supranta, jog negali nesiginti, nes niekas nedraudžia rusams permesti taktines grupes į Baltarusiją ir vėl mėginti atakuoti Kijevą.
„Aišku, būtų daug kraujo ir tai rusams būtų sunku, bet viskas įmanoma. Ukrainiečiams reikia gintis, jie tai puikiai supranta“, – pabrėžė jis.
Opozicionierius: nori priversti derėtis
Rusijos opozicijos atstovas Genadijus Gudkovas neseniai pasvarstė, kad rusų planai Ukrainoje – jau kiti.
„Jeigu jie neišlaiko veido, praranda valdžią. Kodėl dabar vyksta šturmas, puolimas, mokami beprotiški pinigai samdiniams? Todėl, kad užduotis yra priversti Ukrainą tartis dėl taikos, – teigia jis. – Rusija juk ne tik save sekina, ji ir Ukrainą sekina: naikina ekonomiką, infrastruktūrą, neleidžia žmonėms normaliai gyventi.“
Opozicionieriaus teigimu, todėl dabar rusų planas – susigrobti kaip galima daugiau teritorijos ir, darant spaudimą Vakarų lyderiams, priversti Ukrainą dėl jų nusileisti.
Jo teigimu, sunku atsakyti į klausimą, ar Rusijoje greitai bus kam kariauti, tačiau G. Gudkovas pabrėžė, jog Rusijos visuomenė sensta.
„Bet iki metų galo žmonių pakaks“, – įsitikinęs jis.
