Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Reitinguose – ramybė
Politinių partijų reitingų lentelės pirmojoje pozicijoje – valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Parama šiai politinei jėgai nuo praėjusio mėnesio apklausos beveik nesikeitė – balandį už ją balsavę būtų 13,6 procento apklaustųjų, gegužę – 13,5 procento.
Antroje pozicijoje – opozicijoje veikianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Parama šiai politinei partijai keitėsi paklaidos ribose. Balandžio mėnesį už ją balsavę būtų 9,4 procento apklaustųjų, gegužė šis skaičius siekia 12,4 procento. Taigi fiksuojamas 3 procentų paramos augimas.
Trečioje pozicijoje – taip pat opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Parama jai menko paklaidos ribose – balandį už ją balsavę 10 procentų apklaustųjų, gegužės mėnesį – 8,5 procento.
Toliau lentelėje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Už ją balandžio mėnesį balsavę būtų 6,9 procento respondentų, gegužės mėnesį – 5,7 procento.
Valdančiojoje daugumoje dirbantis Liberalų sąjūdis rikiuojasi toliau lentelėje. Už šią politinę jėgą balandį balsavę būtų 6,3 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio apklausos duomenimis šis skaičius siekia 5,4 procento.
Toliau lentelėje – partija „Laivė ir teisingumas“. Balandį už šią partiją balsavę būtų 4,3 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 4,5 procento.
Už valdančiojoje koalicijoje veikiančią Laisvės partiją balandžio mėnesį būtų balsavę 4,4 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 4,3 procento.
Politinių partijų reitingų lentelę užbaigia Darbo partija. Už ją balandžio mėnesį būtų balsavę 4,1 procento respondentų, gegužę – 3,4 procento.
Už kitą partiją balsavę būtų 8,7 procento apklaustųjų. Nebalsavę būtų 15,4 procento, nežinojo arba į klausimą neatsakė 18,2 procento respondentų.
Toliau dominuoja Šimonytė
Apklausoje taip pat buvo tradiciškai klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Šios lentelės pirmoje pozicijoje ir toliau rikiuojasi dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Balandį ją šioje pozicijoje matyti norėjo 20,7 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 19,9 procento respondentų.
Toliau – buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Balandį jį šiose pareigose matyti norėjo 9,4 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 8,5 procento.
LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė lentelėje užima trečią poziciją. Ją premjerės kėdėje balandžio mėnesį matyti norėjo 5,5 procento respondentų, gegužės mėnesį – 6,5 procento.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis užima ketvirtą šios lentelės vietą. Jį vadovaujantį Vyriausybei balandį matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, gegužę – 3 procentai.
Buvusį sveikatos apsaugos ministrą, LVŽS atstovą Aurelijų Verygą ministro pirmininko kėdėje tiek balandį, tiek ir gegužę matyti norėjo toks pats apklaustųjų skaičius – po 2,9 procento.
Šeštoje šios lentelės pozicijoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją vadovaujančią Vyriausybei balandį matyti norėjo 3,6 procentai apklaustųjų, gegužės – 2,8 procento.
Septintoje lentelės pozicijoje eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Balandį jį premjero kėdėje matyti norėjo 3,8 procento apklaustųjų, gegužę – 2,7 procento.
LSDP atstovas Vytenis Andriukaitis užima aštuntą šios lentelės vietą. Jį premjero kėdėje balandį matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 2,1 procento.
Apie pasitraukimą iš partijos pirmininko posto pranešęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas – devintoje lentelės vietoje. Jį vadovaujantį Vyriausybei balandį matyti norėjo 1,6 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 1,8 procento.
Ir lentelę užbaigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ją balandį ministrės pirmininkės kėdėje matyti norėjo 1 procentas apklaustųjų, gegužės mėnesį – 1,5 procento.
Vyriausybės neigiamas vertinimas kiek auga
Vyriausybės vertinimas nuo praėjusio mėnesio keitėsi tik paklaidos ribose.
Teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą paklaidos ribose mažėjo. Balandžio mėnesį taip ministrų kabineto veiklą vertino 35,9 procento apklaustųjų, gegužę – 35,7 procento.
Paklaidos ribose padaugėjo tų, kurie Vyriausybės veiklą vertina greičiau neigiamai ir neigiamai. Taip ministrų kabineto veiklą balandį vertino 56,2 procento apklaustųjų, gegužę – 58,6 procento. Prieaugis – 2,4 procento.
Balandį nežinančių kaip vertinti Vyriausybės veiklą ar į klausimą neatsakiusių balandį buvo 7,9 procento, gegužę – 5,7 procento.
Žinutė visoms partijoms
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog reitingų įšalas taip pat neša tam tikrą žinutę.
„Tai rodo tam tikrą įšalo situaciją. Kai mes matome, kad realiai kol kas nei karas, nei, pavyzdžiui, pasibaigusi pandemija, nieko iš esmės partijų reitinguose negeneruoja“, – kalbėjo politologė.
Politologė R. Urbonaitė priminė, jog Vyriausybės reitingai prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje paaugo ir dabar panašūs jie išliko.
„Maždaug apie 10 procentų yra tas svyravimas į pozityvesnę pusę. Tai bendras Vyriausybės vertinimas yra geresnis. Bet šitas bendras geresnis Vyriausybės veiklos vertinimas negeneruoja pokyčių nei geriausių kandidatų į ministro pirmininko pareigas lentelėje, nei pokyčių partijų reitinge. Tai reiškia, kad pačios partijos toliau išgyvena tam tikrą krizę. (…) Ir nematau, kad čia kažkas galėtų rimtai iššauti į viršų“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi MRU politologė R. Urbonaitė.
Ji pabrėžė, jog opozicinės politinės partijos per paskutinį pusmetį nesugebėjo nieko naujo sugeneruoti reitingų prasme.
„Vyriausybė dar sugeneravo tam tikrą pliusą sau. Bet opozicija, kuri, atrodo, visada turi geresnes galimybes kritikuoti, kaupti tuos reitingo taškus, jų nekaupia. (…) Opozicija nerodo stiprumo. Ir ar šie boikotai nėra iš tam tikros desperacijos?“ – klausimą kėlė politologė R. Urbonaitė.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė svarstė, kokį efektą sukels praėjusią savaitę prasidėjęs ir dar tebesitęsiantis opozicijos sprendimas boikotuoti Seimo posėdžius.
„Man, prisipažinsiu, bus labai įdomu pamatyti reitingus, kurie bus po šio boikoto. Dar nežinom, kuo tai baigsis, bet labai įdomu bus pažiūrėti, ar žmonės iš viso į tai kažkaip sureaguos“, – svarstė MRU politologė.
R. Urbonaitė priminė, jog opozicijos boikotas vyko dėl nepavykusios žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos. Bet kodėl ji iš viso buvo rengta, visuomenė nebuvo iki galo informuota.
„Bet ir pavykusių interpeliacijų nelabai būna“, – priminė politologė.
MRU politologė teigė, jo kiti reitingai ir parodys, ar opozicijai verta užsiimti tokiais boikotais – ar tai generuoja reitingo taškus.
„Nes nė viena ankstesnė valdančiųjų klaida nesugebėjo opozicijos partijoms generuoti gerų reitingų tendencijų. Nors drįsčiau spėti, kad ir čia bus kiek prašauta pro šalį, nesugebėta išnaudoti situacijos taip, kad rinkėjų lūkesčiai būtų labiau sutelkti, atliepti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Anot pašnekovės R. Urbonaitės, vos trys politinės jėgos pretenduoja į dviženklį reitingo skaičių, visos kitos, „buitiškai sakant, malasi prie dugno“.
„Mes turime tiesiog identifikuoti, kad partijos kaip partijos tiesiog neturi populiarumo. Ir jos jo negeneruoja, jos nepritraukia rinkėjų. Ir rinkėjai jomis yra gana nusivylę. Tai tęsiasi jau gana ilgą laiką. (…) Ir nesame mes išskirtiniai, to yra iš už Lietuvos ribų – tai rodo bendrą blogą partijų būklę. Tai aiškiai matosi“, – sakė politologė.
Ir jeigu partijos nestiprės, nebandys ryšio su rinkėjais stiprinti, jo kurti, rezultatas – po kiekvienų rinkimų bus nusivylimas ir „naujų gelbėtojų“ paieškos, kalbėjo R. Urbonaitė.
Ar tikrai palanku socialdemokratams?
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, kad labiausiai stiprėja LSDP pozicijos. Ir aplinkybės, anot pašnekovo, šiai partijai dėliojasi palankiai.
„Šiuo metu aplinkybės, ypač žiūrint iš ekonominės perspektyvos, socialdemokratams dėliojasi itin palankiai – kasdien brangstantis pragyvenimas, bei artėjantis terminas už gerokai didesnes kainas pasirinkti elektros tiekėją, yra labai palankus vėjas pučiantis į socialdemokratų bures. Ir jau tik nuo pačios partijos strategų priklauso kiek sėkmingai šia situacija socialdemokratai sugebės pasinaudoti“, – svarstė sociologas I. Zokas.
Jis teigė, jog bent kol kas atrodo, kad socialdemokratai sugeba neperleisti iniciatyvos artimiausiam konkurentui – Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.
„Tačiau jaustis užtikrintai taip pat negali“, – sakė pašnekovas.
O kas palanku opozicijai – yra tikras galvos skausmas valdantiesiems, tikino „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.
„Konservatoriai, kaip pagrindiniai pasipriešinimo Rusijai ideologai, dėl karo Ukrainoje reikšmingesnių praradimų išvengia, tuo tarpu valdančiųjų liberalių partijų situacija išties sudėtinga ne tik dėl besitęsiančių geopolitinių iššūkių, šiaip jau nepalankių liberaliai darbotvarkei. (...) Šioje vietoje liberalizmo oponentai gali tiesiog raškyti žemai kabančius argumentus apie laukinį kapitalizmą, plėšikaujančius verslus, žmonių skurdinimą ir panašiai“, – galimus argumentus vardijo I. Zokas.
MRU docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas teigė, jog pirmojo reitingų trejetuko pozicijos skiriasi skirtingose apklausose – jos mainosi vietomis. Tad kuri politinė jėga pirmauja, anot Delfi pašnekovo, pasakyti sudėtinga.
Jis teigė, jog paklaidos ribų neperžengiantis LSDP reitingo šoktelėjimas yra tik partijos lyderės V. Blinkevičiūtės nuopelnas.
„Man kartais atrodo, jog ši partija sėdi intelektualinėje arba strateginėje duobėje, kažko jiems trūksta dabar. Ir kai tik V. Blinkevičiūtė tapo pirmininke, partija pateko į pirmą trejetuką“, – Delfi sakė MRU politologas V. Dumbliauskas.
Delfi pašnekovas teigė, jog V. Blinkevičiūtė turi „Dievo dovaną – charizmos elementą“.
Politologas V. Dumbliauskas buvo linkęs sutikti su „Spinter tyrimai“ vadovo, sociologo I. Zoko įžvalga, kad palaikyti socialdemokratus apklausos dalyvius gali skatinti ir galimas artėjantis sunkmetis.
„Juk visame pasaulyje socialdemokratai yra už didesnę valstybės intervenciją į tą spontanišką rinkos tvarką. (…) Socialdemokratai juk yra už teisingumą, paskirstymą, turtuolių apmokestinimą. Tai gražiai skamba tų žmonių ausyse, kurie gyvena nuo algos iki algos, už minimalią algą, be darbo. Tai sociologo mintis tikrai verta dėmesio“, – svarstė politologas V. Dumbliauskas.
Delfi kalbintas politologas V. Dumbliauskas ragino nesureikšminti LSDP reitingo augimo.
„Jie niekuo nenusipelnė šito šoktelėjimo kaip partija. Kiek V. Blinkevičiūtė juos tempia“, – sakė politologas.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė teigė, jog praėjusių šių metų mėnesių apklausos rodo, jog LSDP reitingo pasistiebimas į viršų paklaidos ribose tėra „pabangavimas“.
„Apie priešlaikinius rinkimus kalba tik naivuoliai“
MRU politologas V. Dumbliauskas teigė, jog TS–LKD reitingai gana stabiliai laikosi ir dėl Ukrainoje vykstančio karo, bei iš jo išeinančio visuomenės susitelkimo. O ir dabartinės premjerės I. Šimonytės dominavimas tinkamiausių kandidatų į ministro pirmininko pareigas lentelėje nėra stebėtinas.
„Postas I. Šimonytei labai daug duoda. Sociologai jau seniai pastebėjo, jog būnant prezidentu automatiškai reitingai kyla, vien dėl šios pozicijos. Manau, kad I. Šimonytei postas duoda palaikymo, juk kai S. Skvernelis buvo premjeras, jis ryškiai pirmaudavo“, – priminė MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas.
O kalbėti apie priešlaikinius rinkimus, anot politologo – tikrai nereikia.
„Manau, kad dauguma supranta, jog yra net ne Vyriausybės kadencijos vidurys. Tai Vyriausybės nepakeisi, kas bent kiek domisi politika, žino, kad Seimas pats nepasileidžia. Ir apie kažkokius pirmalaikius rinkimus kalba tik visiškai naivūs žmonės. Tai Vyriausybė dar daugiau nei dvejus metus bus. Ir tvarkosi ji, mano galva, pakenčiamai.
Nėra kažkokių problemų, kurios labai aiškiai matytųsi – stengiasi kelti pensijas, didins NPD. Matosi kažkokia reakcija į tą situaciją, kuri yra aplinkui. Vyriausybė nepadarė kažko nieko blogo“, – įžvalgomis dalijosi MRU politologas V. Dumbliauskas.
Delfi pašnekovas teigė, jog ši Vyriausybė nukentės dėl kelių aspektų – dėl infliacijos, augančių elektros kainų.
„Čia paskui bus daugiau neigiamų vertinimų, tą garantuoju. (…) Tai dabar Vyriausybė nieko blogo nepadarė, net tendencija dar nesimato, bet lyg jos neigiamos“, – sakė MRU politologas, docentas V. Dumbliauskas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų gegužės 18 –27 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
