Jis teigė, jog Odesos gyventojų nuotaikos lieka tokios pačios, kaip ir paskutinį mėnesį – oro pavojaus sirenos vis dar skamba, bet žmonės eina į darbus. O kartais ir rizikuodami gyvybe nori atsipalaiduoti prie jūros.

„Per dieną būna vienas, du, o kartais – ir trys oro pavojaus sirenos, kartais – naktį. Čia vieną naktį visai neseniai buvo paryčiais šaudymai Juodosios jūros ekvatorijoje, atrodo, kad buvo numuštas dronas. Ir ateina diena, prasideda darbai, žmonės eina į darbus. Ateina savaitgalis, žmonės eina prie jūros, kad pailsėtų. Bet jūra yra labai pavojinga.

Prieš porą dienų buvo pranešimas, kad žmogus susisprogdino su jūros mina, ne pliaže, ne ant smėlio. Tada paaiškėjo, kad minų yra pridėliota yra ant jūros dugno. Bet visos eilės žmonių tai neatgraso eiti prie jūros. Bet kai kurie pliažai tušti“, – LNK sakė politologas A. Medalinskas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas teigė, jog karščiausias taškas Ukrainoje dabar – Severodoneckas. Bet svarbios ir ukrainiečių žūtys kare.

„Ir bendrai pats karščiausias faktas – daugėjo vis aukų. Dabar jau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pripažino, kad gali būti apie 10 tūkstančių ukrainiečių. Ukraina kalba, kad Rusijos karių žuvo apie 30 tūkst., britai sako, kad 15 tūkstančių. Bet ne tai pats svarbiausias dalykas.

Pats svarbiausias dalykas – kada ta didžioji dalis ukrainiečių pradėjo žūti. Čia labai rimtas aliarmo signalas vakarams – Rusija pranoksta Ukrainą artileriniais savo sugebėjimais“, – sakė Odesoje šiuo metu esantis A. Medalinskas.

LNK pašnekovas pabrėžė, jog į Donbaso regioną atsiųstos ginkluotės kiekis yra mažas.

„Atsiųsta ginkluotė gerai skamba, bet jų kiekis yra pakankamai mažas. Pačius sviedinius Ukraina irgi pakankamai taupo, o Rusija negaili. Ir kalbama apie maždaug 10–20 kartų pranašumą. Kadangi šis karas yra visų pirma artilerijos ir dronų karas, tai čia yra labai daug aukų ukrainiečių. Ir toks aukos turėtų gultis ne ant Rusijos sąžinės, bet ir ant tų valstybių, kurios vakaruose trypčioja“, – tikino jis.

Alvydas Medalinskas
Foto: DELFI / Audrius Gavėnas

Ko tikėtis iš vakarų lyderio vizito?

Vokietijos kanclerio, Prancūzijos ir Italijos prezidentų vizitas Kyjive bus įdomus – kokią žinutę Ukrainai atveš, kalbėjo politologas.

„Italija turi net savo pasiūlytą taikos planą, kuriuo siūloma atiduoti dalį Ukrainos teritorijų. Prancūzijos vadovas kalba apie Vladimiro Putino veido išsaugojimą, bet atsiuntė tam tikros ginkluotės, pakankamai svarbios.

O Vokietijos kancleris daro stiprius pareiškimus, kad siunčia labai daug ginkluotės. Bet kažkaip pažvelgus į skaičius tampa įdomu. Ukrainoje pateikiami bent jau man atrodo labai liūdni“, – LNK sakė MRU politologas E. Medalinskas.

Jis teigė, jog jei pirmuosius du karo mėnesius Ukrainai vakarų teikiama karinė pagalba siekia maždaug 419 milijonų dolerių per savaitę, tai po balandžio 27 dienos – 158 milijonų dolerių per savaitę.

„Tai 2,6 karto mažiau. Šito dalyką sunku suprasti. Išskyrus galbūt tam tikrus diplomatinius veiksmus, reveransus atskirų valstybių vadovų. Bet problema ta, kad dėl to žūsta vis daugiau ir daugiau Ukrainos karių, žmonių. Ir, aišku, tai sukelia tam tikrų nuotaikų ir minčių“, – sakė A. Medalinskas.

Rusijos karas Ukrainoje. Donecko sritis.
Foto: Scanpix

Optimistinis Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovų vizito Ukrainoje planas – pasakymas, kad Europos Komisija (EK) siūlo Ukrainai būti kandidate į Europos sąjungą (ES) ir šios šalys šią mintį palaiko. Ir ne tik tai, bet dar ir paskelbia, kad NATO viršūnių susitikime siūlys Ukrainai tapti šios organizacijos nare.

O visai blogas scenarijus, anot politologo A. Medalinsko – jei V. Zelenskiui ant stalo būtų padėtas Italijos pasiūlytas taikos planas.

„Ir sako – ginkluotės vis sunkiau pateikti, kiek jūs galite išsilaikyti, gal verta pakalbėti, nes pasaulio ekonomika ritasi žemyn – gal kokias teritorijas būtų galima atiduoti“, – blogiausią scenarijų iliustravo MRU politologas A. Medalinskas.

Jis teigė, jog galimų šio susitikimų išdavų spektras yra platus.

„Atėjome prie situacijos, kurioje sunku nuspėti iš anksto, su kokia žinia atvyks šių valstybių vadovai“, – teigė MRU politologas A. Medalinskas.

Visą LNK pokalbį su A. Medalinsku žiūrėkite čia: