„Sakytume, jog Šiaurės Korėja ir liks Šiaurės Korėja, nes ilgalaikės tendencijos rodo, kad tas galios demonstravimas ginklų žvanginimu, raketų bandymu nėra naujas, ir, tikėtina, nebus naujas dalykas. Pastaruosius keletą metų buvo tokia santykinė tyla iš Šiaurės Korėjos pusės. Aš sakyčiau, kad galima rasti, kokias 4–5 priežastis tam“, – sakė VDU dr. A. Kumpis.
Viena iš jų – naujo prezidento išrinkimas Pietų Korėjoje.
„Tai reiškia, kad naujasis prezidentas yra konservatyviosios linijos šalininkas. O konservatyvioji linija standartiškai sako, kad Pietų Korėja bus griežta Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Prieš tai buvęs Pietų Korėjos prezidentas buvo liberalesniosios atšakos ir sakė, kad su Šiaurės Korėja galima derėtis.
O naujasis prezidentas pasakė, kad nuolaidžiavimo ir derybų su Šiaurės Korėja laikai baigėsi. Matome, kad po inauguracijos, kuri vyko gegužės viduryje, Šiaurės Korėja atkunta. Vėl matome pagausėjusius raketų bandymus, per vieną dieną net ir po keletą būdavo paleidžiama“, – pasakojo Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas A. Kumpis.
Jo teigimu, artilerijos šūviai gali reikšti, kad Šiaurės Korėja bando naujus ginklus, stebi, kaip naujieji ginklai veikia.
„Tai gali būti viena iš priežasčių. Tai taip pat gali būti ir priminimas pasauliui apie save. Pasižiūrėkime į pasaulinį kontekstą – Ukrainos įvykiai, o Šiaurės Korėja norėtų likti matoma žaidėja. Ji net apie save primena, bet ji vykdo intensyvias veiklas – kariniuose eksperimentuose. Tačiau ir sako netiesiogiai, kad tos sankcijos, kurios ilgą laiką jau yra įvestos Šiaurės Korėjai, turėtų būti švelninamos“, – svarstė jis.
Žinių radijo pašnekovas laidoje sutiko, kad gana keistas būdas apie save priminti ir kviesti prie derybų stalo su raketomis ir artilerijos šūviais.
Pokyčiai JAV – naujas valstijų prezidentas Joe Bidenas, taip yra svarbūs, kalbėjo VDU atstovas V. Kumpis.
„Tikrai negalime ignoruoti ir užmiršti, kad JAV yra esminė žaidėja globaliu mastu, manau, kad neperdėsiu taip sakydamas“, – teigė Žinių radijo pašnekovas A. Kumpis.
JAV ir Pietų Korėja birželio mėnesį vykdė pratybas netoli Okinavos salų – ir tai dar viena galima priežastis, kodėl stebimas Šiaurės Korėjos aktyvesnis ginklų bandymas.
Paklaustas, ar yra tikimybė, kad Šiaurės Korėja ne tik gąsdintų, bet ir nusitaikytų į Pietų Korėją, Japoniją VDU atstovas A. Kumpis laidoje teigė, jog ji yra maža.
„Tas ginklų žvanginimas nėra naujas. Ir tai labiau yra erzinimas, priminimas. Jeigu būtų kažkur pataikyta, jeigu kažkas būtų numuštas, tai nebūtų pirmas kartas per paskutinius 20 metų. (…) Ir tie momentai nesieskalavo į didesnį konfliktą. Tiesiog buvo pripažintas faktas, kad toks susišaudymas įvyko. Neaišku, ar dabartinėje situacijoje, kai viskas yra pakankamai įtempta, tokie įvykiai tikrai neišsikeltų į dar aukštesnį lygmenį.
Todėl tikiu, kad ir kokia nenuspėjama būtų Šiaurės Korėja ir jos vadovas, vargu, ar rizikuotų eskaluoti labiau, nei šaudymas į jūrą, tarptautinius vandenis. Nors ir tai pažeidžia daugybę taisyklių, bet tai negresia žmonių netektimis“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė VDU atstovas A. Kumpis.
