Kalbamės su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos (arba trumpiau – birutiečių) pirmininke Aušra Mažone apie organizacijos istoriją, šiandienos darbus karo Ukrainoje fone ir karių šeimų gyvenimą.
Grįžkime į istoriją. Kada ir kokiu tikslu įsikūrė birutietės?
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų organizacija (birutietės) šiemet mini jau 97-uosius savo veiklos metus. Organizacija įsikūrė 1925 metais dėl kilnių tikslų – rūpintis sužeistais kariais, globoti neįgalius, ligonius. Karo mediko generolo leitenanto Vlado Nagevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir neįgaliesiems globoti, kuriam vadovavo Sofija Oželienė. Vėliau iš šio komiteto išaugo birutiečių organizacija, kuri rėmė karių šeimas ir puoselėjo lietuviškas tradicijas. Būtent moterų iniciatyva būrėsi karių šeimų bendruomenė. 1935 metais, švęsdama didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias metines, draugija ir pasivadino kunigaikštienės Birutės vardu. 1939 metais draugiją sudarė jau 22 skyriai, kurie vienijo 630 narių.
Kas atsitiko su birutietėmis sovietams okupavus Lietuvą?
Okupavus Lietuvą draugija buvo panaikinta, o jos turtas nusavintas. Tačiau daliai Lietuvos karininkijos pasitraukus į JAV, birutiečių skyriai buvo įsteigti Čikagoje, Los Andžele, Klivlende, Detroite – organizacijos misija ir darbai persikėlė už Atlanto. Šiandien ten dar yra likusių sesių birutiečių, jos labai noriai prisimena organizaciją, tačiau jos visos jau labai garbaus amžiaus, nes birutiete galėjo būti tik Lietuvos kariuomenės karininko sutuoktinė arba dukra. O tokių jau likę labai mažai, tačiau labai noriai tradicijas tęsia jų dukros, anūkės. Esu iškėlusi iniciatyvą atgaivinti tas draugijas ar dalį jų už Atlanto. Viena iš priežasčių, dėl ko keitėme organizacijos įstatus ir įtraukėme birutiečių bičiulio statusą, rūpestis ir noras, kad galėtų įsitraukti tokios moterys ir veikti Amerikoje atgaivinant organizacijos skyrius. Šiuo metu birutietėmis gali būti ir karininkės, ne tik karininkų sutuoktinės ar dukros. Taip irgi atliepiame laikmečio realijas.
Beje, JAV buvo pradėtas kurti ir vėliau čia Lietuvoje sukurtas vienas svarbiausių birutiečių simbolių: ypatinga segė – sidabrinė rūtos šakelė su karūna, kuri įsegama kiekvienai naujai sesei birutietei, įstojusiai į mūsų organizaciją.
Ar yra kitose šalyse panašių organizacijų?
Tikrai tuo labai domėjausi, tačiau panašios organizacijos, mano žiniomis, nėra. Yra įvairūs klubai, į kuriuos susiburia užsienyje tarnaujančių karių sutuoktinės tam tikram laikotarpiui. Tačiau tokių organizacijų, kurios vienytų karių šeimas, o veiklos istorija siektų šimtmečius, nepavyko atrasti.
Kaip atrodo organizacijos veikla šiandien?
Kaip ir prieš šimtą metų, taip ir dabar mūsų pagrindinė misija – rūpintis Lietuvos karių šeimomis. Todėl rūpinamės tarptautinėse misijose tarnaujančių karių šeimų gerove, esant reikalui telkiamės labdarai susirgus šeimos nariui, teikiame paramą sužeistų ir mirusių karių artimiesiems. Mus su kariais ir jų šeimomis galite pamatyti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną ir kitose kariuomenės renginiuose.
Jau ne pirmus metus iš eilės organizuojame pagarbos ir paramos bėgimą „in Memoriam“, kuris organizuojamas pagerbti ir paremti tais metais mirusių karių šeimas. Bėgimas vyksta ne tik visoje Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kariai kartu su savo šeimomis bėga pasirinktą maršrutą ir taip išreiškia pagarbą tais metais mirusiems ar žuvusiems kariams bei aukoja karių šeimoms. Gruodžio mėnesį pakviečiame visas mirusių karių šeimas į Advento vakarą, pabūname kartu, įteikiame surinktus pinigus. Taip įprasminame mirusio kario atminimą.
Dar vienas labai svarbus birutiečių organizacijos tikslas – ugdyti jaunimą patriotiškomis vertybėmis, įdiegti pareigą ginti tėvynę.
Todėl kasmet organizuojame pilietinio patriotinio ugdymo stovyklas karių vaikams „Mes – Lietuvai“. Tai pusiau karinė pažintinė stovykla, kasmet pasirenkame tais metais aktualią temą ir pagal ją dėliojame visą stovyklos programą. Šių metų tema: „Kuo mums svarbios šių metų datos ir jų minėjimas pilietinio pasipriešinimo kontekste“. Šiemet minime daug svarbių datų – LKBK 50-metį, jaunimo bei savanorystės metus, sukanka 50 metų nuo Romo Kalantos žūties. Į stovyklą kviečiame iškilius ir žinomus Lietuvoje asmenis, galinčius pasidalinti savo patirtimi, papasakoti apie savanorystės svarbą, jauno žmogaus galimybių ribas. Planuojame supažindinti su Sąjūdžio veikla, diskutuoti apie laisvę ir jos kainą, mokytis patriotinių dainų ir jas dainuoti susėdus aplink laužą, žaisti orientacinius žaidimus šaliai svarbių datų temomis, keliauti į karinius žygius bei kas rytą iškelti mūsų trispalvę giedant Tautišką giesmę.
Mes nuo pat savo organizacijos ištakų puoselėjome lietuviškus šeimos papročius, tautiškumą, patriotiškumą. Natūralu, kad tautiškumas siejasi su tautiniu kostiumu, todėl dažnai birutietes galima pamatyti dėvint tautinį kostiumą įvairiuose renginiuose. Kiekvieną rugsėjį turime savo tradicinį renginį susitikimą-konferenciją, kuriame ne tik sprendžiame svarbius organizacijos klausimus, bet ir aplankome Birutės kalną Palangoje. Mūsų sąjungą šiuo metu sudaro septynios skirtingos draugijos, kurios yra įsikūrusios skirtinguose Lietuvos miestuose. Kai susitinkame Palangoje, tai labai gražiai skirtingi birutiečių kostiumai atspindi skirtingus Lietuvos regionus.
Kartu su savo karių bendruomene minime Lietuvos kariuomenės dieną, susirenkame į Advento vakarones, neseniai atgaivinome literatūrines vakarones, kurios buvo labai paplitusios tarpukario metu karininkų šeimų rate. Šis laikotarpis buvo itin turiningas Lietuvos karininkijai, menantis ne tik prabangaus gyvenimo ir aukštuomenės statusą karių šeimoms, bet ir palikęs iškiliausias karininkijos susitikimo vietas – ramoves, telkiančias karių šeimų bendruomenę ir šiomis dienomis.
Vilniaus, Kauno įgulų karininkų ramovėse įsikūrę ir birutiečių namai. Čia susitinkame, organizuojame įvairius mums svarbius renginius, seminarus. Viena iš pagrindinių mūsų tradicijų Birutės dienos minėjimas vasario 5 d. Kunigaikštienė Birutė – didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, Vytauto Didžiojo motina yra legendinė lietuvių tautos asmenybė, per šimtmečius šios žymios lietuvės moters įvaizdis neišblėso mūsų sąmonėje ir mes jį puoselėjame.
Žinau, kad globojate ukrainiečių karių šeimas, šiuo metu besiglaudžiančias Lietuvoje. Ar tai pirmas kartas, kai jūsų veikla tarsi peržengia Lietuvos sienas?
Mes visada esame šalia galimo karo, mūsų vyrai vyksta į misijas, todėl labai gerai suprantame, su kokiais pavojais gali susidurti karininkų šeimos.
Todėl esant reikalui rūpinamės ne tik Lietuvos karių šeimomis, bet ir sąjungininkų šeimomis. Kai tik Ukrainoje prasidėjo karas, net nekilo minčių, kad neturėtume prisidėti, iškart ėmėmės inciatyvos padėti Ukrainos karių šeimoms, kurios netekusios savo namų, artimųjų bėgo nuo karo.
Lietuvoje kilo daug iniciatyvų siųsti paramą į frontą, rinkti labdarą, mūsų pagrindinė misija ir tikslas – pasirūpinti karių šeimomis. Tą ir darome. Juk karių šeimų bendruomenė vientisa, mes susipažįstame vieni su kitais. Kariai vyksta į koledžus, mokymus, konferencijas vieni ar kartu su šeimomis bei susipažįsta su karių šeimomis iš skirtingų pasaulio šalių. Prasidėjus karui Ukrainos kariai skambino į Lietuvą ir prašė pagalbos pasirūpinant jų šeimomis, kol jie likę kovoja už Tėvynę. Todėl inicijavome paramos projektą ir kvietėme Lietuvos žmones aukoti ir paremti Ukrainos karių šeimas.
Daugiausiai humanitarinę pagalbą šiandieną teikiame toms Ukrainos karių šeimoms, kurios yra atvykusios į Lietuvą: padedame įsikurti, remiame elementariomis buities priemonėmis, padedame susirasti darbus, vaikams ugdymo įstaigas. Stengiamės pagelbėti ir materialiai, ir psichologiškai.
Dar visai neseniai teko nemažai padėti ir afganistaniečių vertėjų šeimoms, kurios buvo evakuotos į Lietuvą. Juk kadaise Afganistano vertėjai padėjo mūsų kariams, tarnaujantiems misijose, todėl mes jautėme pareigą pagelbėti jų šeimoms, kai iškilo pavojus. Ir šiandien dalis tų vertėjų gyvena Lietuvoje, o mes padedame toms šeimoms.
Karių šeimos karo metu turbūt susiduria su dar didesnėmis grėsmėmis ir iššūkiais nei kiti asmenys?
Manau, kad karių šeimos yra didesniame pavojaus lauke, nes mes suprantame, kad karių šeimos yra taikinys. Todėl karių ir jų šeimų bendruomenė privalo būti itin vieninga, išlikti stiprios dvasios ir reikalui esant susitelkti bei padėti vieni kitiems, mūsų NATO sąjungininkų šeimoms ar šiandieną Ukrainos karių šeimoms. Nes mes žinome laisvės kainą ir kiek daug buvo paaukota dėl jos.
