P. Bešta „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ dėkojo lietuviams už palaikymą Ukrainai.
„Ypač noriu padėkoti už „Bayraktarą“. Jūs ir toliau nenustojate stebinti ukrainiečių, pasaulio ir visos Europos savo veiksmais, kai galite greitai mobilizuotis ir realizuoti tam tikrus svarbius projektus. <…> „Bayraktaras“ labai reikalingas, nes situacija labai sudėtinga“, – teigė ambasadorius.
„Problema yra ta, kad jie turi persvarą dėl technikos ir žmonių jėgos. Ji maždaug vienas prieš dešimt – rusai turi dešimčia kartų daugiau artilerijos, tankų. Taip, jie pralaimi dėl taktikos ir karių motyvacijos, bet jie gali manevruoti labai dideliu ginkluotės kiekiu ir čia Ukrainai dabar yra problema. Jiems neužteko technikos, kad atakuotų visą [Ukrainos] teritoriją, apsuptų ir paimtų Kyjivą, bet Donbase jie jos turi daugiau negu reikia, ir tai gali padaryti labai didelę įtaką atakuojant ukrainiečius“, – kalbėjo P. Bešta.
Jo teigimu, šioje situacijoje Ukrainai didžiulė problema yra artilerijos trūkumas.
„Tai salvinės ugnies deficitas. Šių ginklų mes dar turėjome nuo Sovietų Sąjungos laikų, bet iki šio momento jau viską išnaudojome ir neturime atsargų. Dabar mes greitai pereiname prie NATO standartų. Ramšteino procesas ir skirtas tam, kad Ukraina galėtų gauti reikalingos sunkiosios ginkluotės, kad turėtų paritetą su Rusijos Federacija, bet egzistuoja didelis skirtumas tarp to, kas yra pasiūlyta ir žadėta, ir ką mes realiai turime.
Ginkluotės yra kritiškai mažai ir šiandien mes dirbame dieną ir naktį, kad maksimaliai trumpais terminais gautume reikalingą techniką, nes be jos tą protrūkį Donbase sustabdyti būtų labai sudėtinga“, – teigė Ukrainos ambasadorius.
P. Bešta įsitikinęs, kad Ukraina gali laimėti karą, jeigu pasaulis solidarizuosis ir palaikys ją visose srityse.
„Sankcijos, karinė pagalba, spaudimas Rusijai – tai visi tie elementai, dėl kurių galima pergalė, be kurių ji neįmanoma. Lendlizo įstatymas yra labai svarbus. Tai yra tam, kad Ukraina galėtų greičiau gauti sunkiąją ginkluotę, kurios mums labai reikia. Ji dabar po truputi atkeliauja į Ukrainą, bet dabar to neužtenka.
Yra svarbių elementų, kurie padarys spaudimą Rusijai, bet Vakarų bendruomenė vėluoja. Ukrainai reikia tos ginkluotės, kurią dabar žada, būtent salvinės ugnies sistemos, tai yra artilerijos sistemos, jos reikėjo dar prieš mėnesį, kai Rusija persigrupavo savo jėgas ir pradėjo atakas Donbase. Jeigu mes būtume turėję prieš mėnesį tą ginkluotę, tai tokios sunkios situacijos mes dabar neturėtume“, – sakė jis.
Bešta: Putinas keletą žingsnių visada yra priekyje
P. Bešta kalbėjo kad, Ukraina nuolat gauna didelį palaikymą, tačiau ženkliai vėliau, negu to reikėjo.
„Visus tuos pastaruosius metus, kai Rusija vykdė imperialistinę politiką, kuri prasidėjo agresija prieš Sakartvelą, po to Ukrainą 2014 metais, Europoje didžiosios valstybės tikėjo Putino režimu, vystė kontaktus su juo. Tokia neužtikrinta politika, kuri dėliojo planus, kaip plėtoti verslą su Rusija, galvojant, kad ji nepradės didžiojo karo, vertė Ukrainą vykdyti Minsko susitarimus dėl Donbaso ir dabar mes girdime iš tokių vyriausybių Europoje, kad reikia išsaugoti Putino veidą, kad Ukraina turi dabar sustoti ir atsisakyti savo dalies teritorijų“, – sakė ambasadorius.
Anot jo, prasidėjus brutaliam karui Europa pradeda keistis, tačiau vis tiek nuolat vėluoja.
„Putinas keletą žingsnių visada yra priekyje. Situacija keičiasi ir mes tikime, kad tai pasikeis. Manau, kad Lietuva čia labai gerai supranta ukrainiečius. Mūsų valstybės jau seniai apie tai kalbėjo. Mūsų negirdėjo, bet dabar mus turėtų išgirsti ir dabar mes turime iniciatyvą laikyti savo rankose, nes mes geriausiai suprantame, kas yra Rusijos grėsmė ir mes esame pirmosios tokios politikos aukos“, – sakė P. Bešta.
Jo manymu, jeigu Europa nesugebės perimti iniciatyvos iš Rusijos, dėl tolesnės Europos ateities kils didžiulis klausimas.
„Tai tai reiškia, kad Europa nesugeba prisitaikyti prie dabartinių realijų ir gyvena praeitimi, savo praeities standartais, o reikia dabar persiorientuoti ir iniciatyvą perimti į savo rankas. Mes šito nematome, kol kas jie bando kabintis už senųjų šablonų ir bando išsaugoti Putino veidą. Europa nebegali gyventi tokiose sąlygose“, – teigė Ukrainos ambasadorius. Jis įspėjo, kad jeigu Europa nesustabdys Rusijos, ji „puikiausiai pasivaikščios po Europą“.
„Europa turi pereiti į tą režimą, į kurį perėjo ukrainiečiai, lietuviai, lenkai“
Europa, ambasadoriaus manymu, yra pasirinkusi inercijos politiką, nes nori gyventi komforto zonoje. „Bet tos komforto zonos jau nėra, nes Rusijos grėsmė yra ne tik akivaizdi – ši valstybė savo kelyje jau griauna viską, nes tai yra atvira neonacistinė, fašistinė ideologija, kuri stengiasi sunaikinti Ukrainą ir galbūt kitas tautas, kurios nenori integruotis į Rusiją ir gyventi pagal jų autoritarinius įstatymus. <…>
Europa daugiau negali gyventi senųjų principų pagrindu. Vakarų Europa turi pereiti į tą režimą, į kurį perėjo ukrainiečiai, lietuviai, lenkai, kurie suprato, kas tai yra Rusijos agresija, kad jie yra šios atakos objektas ir, jei Ukrainoje Rusijos nesustabdysime, tai ji save sustiprins okopuotų Ukrainos teritorijų sąskaitą ir žygiuos toliau, nes tai yra jų politikos esmė“, – teigė P. Bešta.
Jo manymu, tokios Europos valstybės, kaip Ukraina, Lenkija, Lietuva, Čekija, turėtų imtis iniciatyvos ir „rodyti proaktyvią saugumo politiką Europoje“.
„Tai liečia ir ginkluotės, ir sankcijų politiką, ir apskritai reikia strategijos, kuri paaiškintų, kas yra Rusija ir kokia turėtų būti ilgalaikė strategija Rusijos atžvilgiu. NATO irgi turi peržengti šitą ribą. Kai NATO renkasi susitarimo kelią, rodo pasyvumą. Mes matome, kad nuo šito jau kenčia ne tik Ukraina, bet ir globalus maisto saugumas, keletas milijonų žmonių pasaulyje jau kenčia nuo to, kad rusų karo veiksmai Ukrainoje veda prie maisto patekimo į pasaulines rinkas blokavimo.
Matome, kiek yra neefektyvios šitos tarptautinės struktūros – Jungtinės Tautos. Jie negali išspręsti šių problemų, jie žiūri į Putino pusę ir laukia, ką jis darys, bet tai neveikia.“
Rusijos agresija persikelia į kitą lygmenį
P. Bešta laidoje teigė, kad Rusijos agresija dabar persikelia į kitą lygmenį. Anot jo, tai sąmoninga politika – sukurti globalią maisto krizę.
„Jie ne tik kontroliuoja Ukrainos eksportą, bet jie ir manipuliuoja ir savo eksportu, nes jie irgi yra maisto tiekėjai į globalias pasaulio rinkas. Jie aiškiai pasakė, kad tai blokuos, dėl to, kad nori sudaryti daugiau problemų. Europa nukentės ir nuo šitos krizės, nes šimtas milijonų žmonių, kurie Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kentės nuo bado, kur kainos išaugs keletą kartų, atvyks į Europą ir čia bus didžiuliai migracijos srautai. Eilinį kartą Europa supras, kad vėl pavėlavo dėl aktyvių sprendimų ir jai teks spręsti ženkliai didesnes problemas, negu galėjo išspręsti pačioje pradžioje, o tai yra išspręsti Rusijos agresijos klausimą“, – įspėjo P. Bešta.
„Kodėl iki vasario 24 dienos, kai visi suprato, kad agresija bus, Vakarai, Jungtinės Valstijos, Europa, visi sakė, kad Rusija įžengs [į Ukrainą], kodėl tuo momentu NATO negalėjo apsaugoti dangaus virš Ukrainos? Tai nebūtų ataką prieš Rusiją“, – kalbėjo ambasadorius.
Dabar, pasak jo, panaši situacija dėl koridoriaus per Juodąją jūrą.
„Tai yra tarptautiniai vandenys, kurie nepriklauso niekam. Kodėl NATO arba kiti kariniai laivai negali išsirikiuoti ir tiesiog saugoti taikius konvojus. Ar galėtų Rusija atakuoti amerikiečių arba NATO karo laivus, mes šito nežinome, bet tai jau būtų jos sprendimas.
Putinas visą laiką išsiskiria tuo, kad jis iš tikrųjų nereikalauja kažkokių tai pateisinimų arba provokacijų. Jeigu jis nori pulti Ukrainą, jam nereikia jokių provokacijų. Jeigu jis norėtų atakuoti NATO laivus Juodojoje jūroje, jam nereikėtų provokacijų, jis tiesiog tą padarytų. Dėl to NATO ir Europa turi mobilizuotis ir suprasti, kad be veiksmų neįmanoma išspręsti šių problemų nei trumpalaikiame, nei ilgalaikiame plane“, – teigė P. Bešta.
Globalaus ekonominio saugumo klausimas
Ambasadorius laidoje kalbėjo apie pasikeitusį ir padidėjusį Juodosios jūros vaidmenį po to, kai pradėjo aiškėti agresyvi Rusijos politika.
„2008 metais, kai Rusija pradėjo atakuoti Sakartvelą, visi suprato, kad šis regionas jiems yra kritiškai svarbus ir šis regionas yra tas regionas, kur jie vykdys savo ekspansiją. Jis aprėpia plačias teritorijas tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Tai yra ašis, į kurią įeina ir Lietuva, Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina, ir Kaukazas, Rumunija, Bulgarija. Čia vienas didžiulis Rusijos konfrontacijos flangas su Europa.
Kaip matote, Rusija jau perėjo prie atviros agresijos. Prieš tai buvo Sarkatvelas, po to Krymas, Donbasas, po to visa Ukraina ir, jeigu jų čia nesustabdysime, tai jie eis ir toliau. Tas frontas nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros gali tapti karšta linija“, – aiškino P. Bešta.
Be to, pasak jo, Rusijai kritiškai svarbu kontroliuoti Juodosios jūros regioną ir padaryti jį savo „vidaus ežeru“.
„Tai jie jau padarė su Azovo jūra, okupavę Krymą ir Mariupolį, ir tai jie nori padaryti su visa Juodaja jūra. Juodoji jūra iš savo karinės strateginės pusės yra kritiškai svarbi Rusijai. Ir čia NATO turi tūrėti savo aiškią sulaikymo politiką.“
Anot ambasadoriaus, tai yra ir globalaus ekonominio saugumo klausimas, nes Juodoji jūra yra didžiulis transporto kelias.
„Čia keliauja maistas, taip pat ir kitos prekės iš Ukrainos. Kai Rusija pradės kontroliuoti visus šiuos transporto koridorius, globalias rinkas pradės purtyti problemos. Tai yra laikas NATO ir Europos Sąjungai susimąstyti apie tai, kad tik galingi, ryžtingi politikai gali sustabdyti Rusiją“, – laidoje „Iš esmės“ sakė P. Bešta.
