„Birželio mėnesį į Briuselį atvyksta trijų rytų europiečių traukinys. Ten nėra Baltarusijos vagono. Tai yra geostrateginis sprendimas dėl Ukrainos. Įsivaizduokite – jai galimai bus suteiktas kandidatės statusas, nieko nepasakant apie Baltarusiją! Žinoma, su A. Lukašenka valdžioje mes nieko negalime pakeisti, bet yra tauta, kuri yra tikrasis suverenas“, – įsitikinęs europarlamentaras, EP frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius.
Su žurnalistais Strasbūre susitikęs Lietuvoje išrinktas europarlamentaras dėjo visas viltis į baltarusių tautą ir džiaugėsi, kad ji bunda.
Štai gegužės 21 dieną Vilniuje buvo įsteigtas emigracijoje veikiančių baltarusių judėjimas „Europietiškas pasirinkimas“. Šio judėjimo atstovai, priklausantys daugiau nei dešimčiai emigracijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pilietinių iniciatyvų ir politinių partijų, pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojama išvaduoti šalį nuo diktatūros ir Kremliaus įtakos bei siekti pilnateisės Baltarusijos narystės ES.
„Aš labai vertinu šitą naują „Europietiško pasirinkimo“ iniciatyvą, kuri susikūrė Vilniuje. Baltarusijos jaunimas galų gale pasakė, kad jie mato tik europietišką savo šalies ateitį. Mums labai trūko šito aiškaus signalo.
Būta dvejonių. Ir tos dvejonės buvo, beje, užprogramuotos netgi opozicinėse jėgose, kurios, bijodamos aiškaus pasirinkimo ir žinodamos, kad Baltarusijoje yra įvairių nuomonių, linko prie tokio lengviausio sprendimo. Kitaip tariant, jie sakydavo: „Yra Vakarai, yra Rytai ir yra Baltarusija“. Tokiu būdu Baltarusijai būdavo sukuriama kažkokio trečio kelio iliuzija. Bet nėra to trečio kelio!
Ar mums ta iliuzija palanki? Ar mes norime, kad prie mūsų būtų kažkoks trečias kelias, kur vyktų kažkokie politiniai ir ekonominiai eksperimentai? Tai – pilkoji zona. O iš tos pilkos zonos visokie velniai paskui išsirita“, – pastebėjo P. Auštrevičius.
Anot politiko, labai svarbu, kad baltarusiai dabar, kai kitos trys Rytų Europos šalys siekia tapti kandidatėmis į ES, pasakytų, kad ir jie siekia prisijungti prie Bendrijos.
„Tada Rytų Europa bus kaip ir daugmaž baigtas projektas.
Apie Rusiją kol kas nešnekėkime. Mums reikės dešimtmečių numalšinti aistras ir grįžti prie kažkokio normalumo. Nežinau, kada ir kaip tas vyks, matant tokius recidyvistinius pasisakymus iš Dmitrijaus Medvedevo, kuris, beje, buvęs liberalas, pusės“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Primename, kad prieš kelias dienas savo socialinio tinklo „Telegram“ kanalo prenumeratoriams Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas parašė: „Atsakau – aš jų nekenčiu. Jie niekšai ir išsigimėliai“, taip ir nepatikslinęs, kas tie „jie“.
Taip pat Rusijos politikas rašė: „jie trokšta mūsų – Rusijos – mirties“. Ir pažadėjo: „Kol aš gyvas, darysiu viską, kad jie išnyktų.“
Tikėtina, kad D. Medvedevo pykčio protrūkis nukreiptas prieš tariamus „priešus“ Vakaruose.
Tai, beje, buvo ne pirmasis šio politiko pykčiu Vakarams persmelktas įrašas. Daugiau apie tai galima skaityti čia.
Grįždamas prie Baltarusijos temos P. Auštrevičius davė patarimą Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai: „Pagrindinė užduotis G. Nausėdai birželio 23–24 dienomis Briuselyje kovoti už Baltarusiją ir priminti, kad šalia paramos Ukrainai, Moldovai ir su tam tikromis sąlygomis Sakartvelui, yra ir baltarusių tauta ir mes turime jų atstovus.
Labai tikiuosi, kad Sviatlana Cichanouskaja kreiptųsi [į Europos Parlamentą] laišku. Mums tai – būti ar nebūti: ar turėti normalų kaimyną ateityje su tam tikromis sąlygomis. Bet ir jie turėtų pareikšti apie savo ateitį“, – neabejojo europarlamentaras.
Kartu P. Auštrevičius pastebėjo, kad dabartinis istorijos ratas dar nesibaigė. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. Lukašenka įsakė karinėms šalies pajėgoms pereiti iš taikos į karo būklę.
„Ką tai reiškia? Atrodytų, ir dabar jie nėra taikos būklėje, o jeigu pereis prie atviro karo, jau viskas – pilna mobilizacija prieš Ukrainą. Čia yra labai pavojingi dalykai. Todėl svarbu jau dabar pasakyti baltarusiams, kad jie įsitvirtintų, kad būtų bent jau S. Cichanouskajos laiškas, kuris būtų cituojamas, aptarinėjamas.
Mano svajonė, kad bent tose išvadose, kurios bus paskelbtos po birželio 23–24 dienos, būtų paminėta ir Baltarusija, jog yra šios šalies opozicijos ketinimas, noras, kvietimas europiečiams atkreipti dėmesį į ateities situaciją toje valstybėje.
To, ko gero, būtų pakankama šiuo metu, nes jie neturi konstitucinės teisės atstovauti savo valstybei, bet jie turi pasiųsti žinią. Mums reikia už tai kovoti. Nereikia manyti, kad tai yra per daug. Tai yra per mažai“, – teigė P. Auštrevičius.
Politikas pabrėžė, kad Lietuvos balsas šiuo atveju ypač svarbus: „Mes per kuklūs dabartiniame istorijos etape. Mus jau nustūmė, padarė iš mūsų kuklius kai kurie pragmatikai Europoje, neleisdami kalbėti apie tikrąją Rusijos grėsmę. Dabar mes visi mokame to kainą.
Kadangi mes savo oda jaučiame visą istorinį procesą aplink mus, mes privalome kalbėti ir neturime teisės nutylėti.
Dabar labai aiškiai dėliojasi kortos: Svetlna Aleksijevič pritarė šitai iniciatyvai. Renkami parašai, jų jau – virš 4000.
Tiesa, Baltarusijos žmonės bijo, jie nelabai to supranta. Bet tai yra egzistencinis pasirinkimas. Visi niekad nebalsuos už tą patį. Mes žinome, kad rytų Baltarusijoje yra kitaip mąstančių, visi paveikti propagandos, bet tauta turi kažkada atsibusti. Kam mes tas investicijas darome? Kodėl nešiojame baltą raudoną vėliavą? Koks mūsų istorinis tikėjimas ta valstybe?“ – retoriškai klausė P. Auštrevičius.
Europarlamentarė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė Rasa Juknevičienė, paklausta, ką mano apie Baltarusijos ateitį, portalui „Delfi“ sakė mananti, kad, įveikus V. Putiną, išspręstų ir V. Lukašenkos klausimas. Esą Ukrainoje šiuo metu kovojama ne tik už ukrainiečių, bet ir už baltarusių ateitį.
„Ukraina kovoja už baltarusių ateitį. Ne veltui apie 1,5 tūkst. baltarusių yra sudarę savo atskirą batalioną ir kariauja Ukrainos fronte“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
