Ministrė pabrėžė, kad Lietuvos siūlymai dėl ES išorės sienų apsaugos buvo išgirsti – reglamento tekste numatyta, kad turi būti patvirtinti bendri ES išorės sienų apsaugos standartai, jame atsirado sąvoka „stacionarioji infrastruktūra“.
„Neabejotina, kad veiksminga išorės sienų apsauga yra prielaida Šengeno erdvės funkcionavimui. Kalbant apie Šengeno sienų kodekso pakeitimus, džiaugiamės matydami savo pastangų rezultatus, siekiant pokyčio ES teisėje. ES lygiu nebuvo išdrįsta pavadinti daiktų savais vardais ir tiesioginio „fizinio barjero“ įvardijimo tekste nėra. Tačiau atsirado sąvoka „stacionarioji infrastruktūra“, ir tai yra mūsų pasiekimas“ – teigia A. Bilotaitė.
Šalys išreiškė platų palaikymą pirmininkaujančios Prancūzijos siūlomam solidarumo mechanizmui, kuriuo siekiama teikti pagalbą Viduržemio jūros šalims, perkeliant asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, arba remiant šalis finansiškai. Jo įgyvendinimą toliau koordinuos Europos Komisija. Lietuvos ir kelių kitų šalių ministrai pasisakė už tai, kad solidarumo mechanizmas būtų lankstus, jame būtų dalyvaujama savanoriškais pagrindais ir pagal galimybes.
Taryboje taip pat aptartas tolesnis pagalbos teikimas Rusijos užpultai Ukrainai. Po vizito į Kijevą, Lietuva kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais kreipėsi į Europos Komisiją bei esamą ir būsimą pirmininkaujančias šalis, prašydami koordinuoti pagalbos išminuojant Ukrainos teritoriją teikimą. Ministrės teigimu, yra galimybių tam pasitelkti atitinkamas teisėsaugos pajėgas ar net privačių kompanijų paslaugas. Pasak ministrės, turime įvertinti ir kitas ilgalaikes karo pasekmes, tokias kaip neteisėta ginklų ir sprogmenų apyvarta bei su tuo susijęs nusikalstamumas.
„Reikia kuo anksčiau imtis veiksmų, leidžiančių užtikrinti ginklų identifikavimą, apskaitą bei kontrolę. Šiuo požiūriu labai svarbi efektyvi ES išorės sienos kontrolė. Taip pat siūlome stiprinti Ukrainos įsitraukimą į rizikų valdymą ir keitimąsi informacija“, – Taryboje kalbėjo ministrė.
Naujausi duomenys rodo, kad į Europos Sąjungą dėl karo Ukrainoje jau atvyko 6,5 mln. ukrainiečių, iš kurių 2,5 mln. jau grįžo į savo šalį. Iš likusių 4 mln. laikinosios apsaugos pasiprašė 3,2 mln. Ukrainos piliečių. Lietuva šiuo metu užima 4-tą vietą ES pagal laikinosios apsaugos gavėjų ir gyventojų skaičiaus santykį, kuris siekia 1,97 proc. Pirmoje vietoje yra Čekija (3,38 proc.), antroje Lenkija (3,07 proc.), o trečioje Estija (2 proc.).
Taryboje Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pabrėžė, kad sėkmingai įgyvendinami visi punktai, kurie buvo numatyti 10 žingsnių pagalbos Ukrainai plane. Jau veikia ES registracijos platforma, joje užregistruota 3,2 mln. laikinąją apsaugą gavusių Ukrainos karo pabėgėlių, taip pat transporto ir informacijos centras – sukurtas interaktyvus žemėlapis, pagalbos linija nuo karo bėgantiems žmonėms.
Birželio 9 d. startavo informacinė kampanija, raginanti vykti į šiuo metu ukrainiečius priimti galinčias šalis.
Plane taip pat numatyta pagalba Moldovai, perkeliant Ukrainos pabėgėlius į ES, finansinės pagalbos mechanizmas ukrainiečius priimančioms šalims, kovos su prekyba žmonėmis planas, nelydymų nepilnamečių apsauga.
Ministrė Taryboje pabrėžė, jog būtina užtikrinti finansavimą bėgančių nuo karo Ukrainoje priėmimui, tai ji akcentavo ir dvišalio kontakto su komisare Y. Johansson metu.
„Jau daugiau nei 3 mėnesius įgyvendiname Tarybos sprendimą dėl laikinosios apsaugos, o ES finansinės paramos kol kas dar negauname. Siūlomas finansavimo mechanizmas yra sudėtingas. Tačiau Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms valstybėms narėms ES finansinė parama labai reikalinga jau dabar, ir šis poreikis tik auga“, – teigia ministrė.
Liuksemburge ministrė A. Bilotaitė taip pat susitiko su ES Prieglobsčio agentūros (EUAA) vykdančiąja direktore N. Gregori ir aptarė galimybes pratęsti EUAA paramos teikimą. Naująjį EUAA paramos Lietuvai teikimo planą planuojama pasirašyti neformalaus ES vidaus reikalų ministrų susitikimo metu.
Vidaus reikalų ministrė taip pat susitiko su naujuoju Latvijos vidaus reikalų ministru K. Eklons ir naująja Slovėnijos vidaus reikalų ministre T. Bobnar ir aptarė su jais migracijos bei saugumo iššūkius.
Susitikimo su Suomijos vidaus reikalų ministre K. Mikkonen metu ministrė kėlė regioninio požiūrio į civilinę saugą poreikį, inicijuotas trijų Baltijos šalių ir Suomijos susitikimas.
Su būsimuoju ES vidaus reikalų tarybos pirmininku – Čekijos vidaus reikalų ministru V. Rakušan ministrė aptarė, kad kitame ES vidaus reikalų ministrų susitikime Prahoje pagrindiniu bus pagalbos Ukrainai klausimas, o į diskusiją tikslinga įtraukti Ukrainos ir Moldovos vidaus reikalų ministrus.
