Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala interviu „Info TV“ laidai „Info diena“ teigiamai įvertino Vokietijos kanclerio pažadus.
„Tai yra politinis žingsnis, kuris yra labai reikšmingas, žinant kokį vaidmenį jau dabar atlieka Vokietija, vadovaudama NATO priešakiniam batalionui. Jo didinimas iki brigados tikrai būtų esminis pokytis mūsų gynybos politikoje“, – sakė L. Kojala.
Tačiau, pasak politologo, prieš tai dar yra tam tikros aplinkybės, kurios turi būti išspręstos.
„Visų pirma, Vokietija lauks galutinio NATO šalių sprendimo. Tai, kad Vokietija palaiko šią kryptį, yra labai svarbu, bet reikės sutarti NATO kontekste birželio pabaigoje. Kita aplinkybė yra namų darbai. Lietuva turės padaryti daug, kad galėtų tą brigadą realiai priimti ir sudaryti čia jai tinkamas sąlygas. Ko gero tai užtruks kelerius metus“, – kalbėjo L. Kojala.
Atsipalaiduoti dar anksti
Politologo įsitikinimu, dėl NATO viršūnių susitikimo Madride būsimų rezultatų kol kas dar negalime būti ramūs ir atsipalaidavę, kol nebus priimti galutiniai sprendimai ir jų įgyvendinimo planas.
„Dar yra įmanomos įvairios korekcijos. Bet matyt, kad pastarosiomis savaitėmis yra judėjimas Baltijos šalims palankia linkme, nes dar prieš turbūt gerą mėnesį buvo abejojančių dėl tokio termino kaip brigada apskritai naudojimo (…), dabar apie tai garsiai kalba ne tik Baltijos šalys, bet Vokietija. Aišku, reikės ne tik Vokietijos sprendimo, reikės susitarti NATO formate, reikės, kad Kanada ir Jungtinė Karalystė (JK) būtų taip pat pasirengusios padėti Latvijai ir Estijai“, – aiškino L. Kojala.
Ekspertas nemano, kad yra didelė grėsmė, kad kažkas blokuos šį mūsų siekį.
„Tai yra labiau klausimas apie pajėgumus ir jų išskirstymą Europoje, kurioje deja, bet daug valstybių daug metų neskyrė pakankamai dėmesio gynybai. Tai yra daugiau išteklių perskirstymo klausimas ir geriausio jų panaudojimo dilema, negu blokavimas dėl kažkokių politinių priežasčių', – dėstė L. Kojala.
Brigados reikšmė
Politologas aiškino, kad brigada tikrai nėra visų problemų sprendimas, tačiau tai yra labai rimtas kovinis vienetas, kuris galėtų tiesiogiai prisidėti prie valstybės gynybos, jeigu iškiltų tokia situacija, kad reikėtų tą daryti.
„Brigada yra sietina ir su visomis priemonėmis, kurios yra reikalingos brigadai: karine technika, kuri galėtų būti viena ar kita forma dislikuota Lietuvoje. Tai būtų reikšmingas augimas. Bet greta to yra ir kiti klausimai, pavyzdžiui, oro erdvės gynyba. Tam be abejo brigada pasitarnautų, jeigu turėtų atitinkamą techniką, bet ko gero mes kalbėsime, kad tai yra žingsnis į priekį, o dešimties ar penkiolikos metų perspektyvoje turbūt lauksime ir daugiau“, – sakė L. Kojala.
Pasak politologo, galvojant apie Vokietiją ir Ukrainą, ir Vokietiją ir Lietuvą, reikėtų suprasti, kad čia yra esminė skirtis.
„Mes kalbame apie Vokietiją ir Lietuvą kaip dvi NATO sąjungininkes, kurias įpareigoja ir politiniai sprendimai, ir teisiniai dokumentai. Negalima to lyginti su Vokietijos santykiu su Ukraina, kuri nėra NATO valstybė, ir kurios paramos atžvilgiu matome Vokietijoje judėjimą teisinga linkme, bet tas judėjimas nėra toks spartus, kaip kai kurios Baltijos šalys, arba mes, norėtume“, – teigė L. Kojala.
Nepaisant to, pokyčius Vokietijoje politologas apibūdina kaip istorinius lūžius.
„Tą geriausiai turbūt simbolizuota šimtas milijardų eurų, dėl kurių praeitą savaitę galutinai nusprendė Vokietijos parlamentas, ir kurie bus skirti Vokietijai“, – sakė L. Kojala.
Merkel kaltės klausimas
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę pareiškė, kad neturi dėl ko atsiprašyti, ir teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką. Ji sakė, kad diplomatija nėra klaida, vien dėl to, kad ji nesuveikė.
„Diplomatija yra iš principo priemonė. Ji negali savaime užtikrinti, kad yra realizuojami konkretūs tikslai. Akivaizdu, kad kalbėjimasis, lūkestis, kad Rusija gali keistis dėl to, kad vystysis intensyvesni prekybiniai santykiai su Vokietija arba kitomis šalimis, tikrai sužlugo. Tai buvo labai stiprus konsensusas Vokietijoje, ir Merkel ko gero jį tik įprasmino savo figūra, nes tam neprieštaravo jokia politinė partija, buvusi tuo metu arba šiuo metu Parlamente“, – aiškino L. Kojala.
Pasak politologo, dabar vykstantis lūžis yra dar svarbesnis.
„Ką Merkel beje pažymėjo, ir tai yra reikšminga, kad galbūt nepakankamai dėmesio buvo skirta šalies gynybai. Vokietijos išlaidos gynybai net ir Merkel laikotarpiu šiek tiek augo, net tas augimas tikrai buvo ne toks spartus“, – sakė L. Kojala.
Žinios iš Baltarusijos
Tuo metu, nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad planuoja padvigubinti šalies armiją iki 80 tūkst. karių.
„Labai sunku vertinti tai, ką sako A. Lukašenkos režimas arba jo atstovai. Ypatingai, kada tai yra susiję su tokiais dalykais kaip dvigubas armijos karių skaičiaus padidinimas. Turbūt labai sunkiai įsivaizduojame, kaip tas procesas galėtų būti sparčiai įgyvendintas ir apskritai bus pradėtas įgyvendinti“, – sakė L. Kojala.
Jis atkreipė dėmesį, kad skirtis Baltarusijoje tarp retorikos ir praktikos yra milžiniška.
„Šiandien ko gero mes apie Baltarusiją negalime kalbėti atskirtai nuo Rusijos ir karine prasme, nes ten be abejo yra Rusijos kariai. Jie buvo panaudojami, kad būtų užpulta Ukraina. Ir net be tiesioginio Baltarusijos karių dalyvavimo, tai yra veikėjas, kuris tiesiogiai prisidėjo prie Ukrainos puolimo“, – teigė L. Kojala.
Visą L. Kojalos interviu laidai „Info diena“ galima žiūrėti čia:
