„Toks gynybos aljansas šiai dienai tikrai yra neįmanomas, bet diskutuoti reikia“, – sakė VDU profesorius G. Mažeikis.
Jo teigimu, pirmą kartą B. Johnsonui įvardijus galimą naują aljansą, pats galvojo, kad tai yra visiškas populizmas.
„Kurio, ko gero, neverta ir svarstyti. Vis dėl to Jungtinės Karalystės diplomatija pradėjo žingsnius, skatindami aptarinėti pasiūlytą planą. Ir jau po kurio laiko, prasidėjus įvairioms diskusijoms, pasimatė, kad šis planas turi tam tikrą šansą“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.
G. Mažeikio nuomone, šis šansas atsiranda ne tik iš Baltijos šalių, bet iš trijų šalių, kurios yra nepatenkintos Vokietija ir Prancūzija.
„Pirmiausia, žinoma, nepatenkinta yra Ukraina, čia svarbiausia. Antras dalykas, nepatenkinta ir vis labiau nepatenkinta yra Lenkija. Ir atitinkamai Didžioji Britanija, kuri, sakykime, naudojasi proga. O Lietuvai nebendradarbiauti su Lenkija yra katastrofa. Atitinkamai, jeigu Lenkija juda į tą pusę, tai mes irgi judėsime į tą pusę“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo VDU profesorius G. Mažeikis.
Dėl Latvijos ir Estijos įtraukimo, anot jo, „truputį yra skubama“.
„Šios šalys tikrai nėra pasirengusios. Ypač Estija, kuri žiūri į Suomijos ir Švedijos perspektyvas tapti NATO narėmis, truputį kitaip“, – kalbėjo jis.
Rusija bijo bandymo suteikti „kitą matavimo principą“ politikai, kalbėjo VDU profesorius G. Mažeikis.
Bet šiaip ar taip, vyksta tai, apie ką kalbėta jau labai seniai – turėtų susiformuoti vadinamoji šiaurės–pietų dimensija.
„Mes visą laiką mąstome rytai–vakarai, bet ne šiaurė–pietūs. Ir šis bandymas pasukti visą politiką, suteikti kitą matavimo principą – iš šiaurės į pietus, padaryti kitas jungtis yra ne šiaip laikinas iššūkis. Tai yra kone civilizacinis iššūkis. Kurio, beje, Rusija labiausiai ir bijo“, – kalbėjo profesorius.
Anot Žinių radijo pašnekovo profesoriaus G. Mažeikio, šis planas Rusijai yra nepaprastai grėsmingas.
„Nes tai atkirstų Rusiją nuo galimybės manipuliuoti visa vakarų Europa. Įvyktų labai dideli pokyčiai“, – tokio pokyčio perspektyvas laidoje vertino G. Mažeikis.
Delfi primena, kad italų žiniasklaida praneša, kad britų premjeras B. Johnsonas pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kurti naują aljansą. Neva į jį patektų šalys, kurios aktyviai remia Ukrainos kovą už laisvę. Ekspertai mano, kad tokia alternatyva Europos Sąjungai sunkiai įmanoma, tačiau, kad karas gali suduoti smūgį bendrijai, – neabejojama.
Prieš pusantro mėnesio Kyjive apsilankęs britų premjeras B. Johnsonas susitiko su prezidentu V. Zelenskiu. Kaip dabar skelbia italų žiniasklaida, B. Johnsonas pateikė V. Zelenskiui pasiūlymą kurti naują, keleto valstybių aljansą, į kurį būtų įtraukta Didžioji Britanija, Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija – neva tai būtų alternatyva ES.
„Aš tai kol kas žiūriu į tai kaip į bandymą ieškoti formatų, koks galėtų būti Ukrainos buvimas Europoje arba regione po karo“, – LNK sakė VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
Birželio pabaigoje Ukraina ketina dalyvauti ES viršūnių susitikime, kur bus sprendžiama dėl jos kandidatės statuso.
Ekspertų manymu, neigiamas atsakymas ją galėtų pastūmėti kurti naują aljansą.
„Ko Ukrainai norėsis ir turbūt ko ji sieks, tai garantijų – tiek saugumo, tiek ekonominių garantijų. Klausimas, kiek tada, pavyzdžiui, Didžioji Britanija bus pasiryžusi duoti“, – komentavo D. Jakniūnaitė.
Tokia sąjunga, anot italų žurnalistų šaltinių, vienytų valstybes, kurios nepasitiki Briuseliu.
„Tai idėja, bet jos įgyvendinimas atrodo gana sudėtingai. Ne veltui mes kalbame apie ES ir NATO kaip iš esmės unikalius darinius dėl to, kiek jie sugeba gyvuoti ir sutelkti skirtingas valstybes“, – LNK sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Tai vienytų taip pat tas valstybes, kurios nepritaria didžiųjų šalių kaip Vokietija ir Prancūzija raginimams siekti taikos su Rusija.
„Jei iš tiesų Ukrainai pavyktų aplink save suburti tokią dvišalių saugumo sutarčių bendruomenę, į kurią įeitų JAV, Didžioji Britanija, Lenkija ir galbūt Turkija, tai tokia bendruomenė su Ukrainos labai herojiškose kovose įrodytu kariniu potencialu saugumo požiūriu būtų labai stipri ir efektyvi“, – LNK komentavo buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius.
