„Mano siūlymas buvo palikti piliečiams 1,2 proc. skyrimo krašto apsaugai teisę, tačiau aš atsiėmiau šį siūlymą. Man šioje diskusijoje nepatiko gal tai, jog keičiant sistemą, o tai sistemos pakeitimas, kad pinigai atitektų nevyriausybiniam sektoriui, vis dėlto nesusilaikyta nuo nepagrįstų siūlymų ir galbūt nepagrįstų lyginimų, skirtingus sektorius supriešinant juos. Manau, kad čia mažiausiai supriešinimas reikalingas“, – Seime antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Jis paaiškino, kad net ir pasikeitus taisyklėms, žmonės toliau galės paremti įvairiais būdais per paramos sutartis.
„Tą galės padaryti krašto apsaugos sistema – tarpininkauti. Dėl 1,2 proc. – aš manau, kad mes frakcijoje išsiaiškinome. Tiesiog aš kėliau klausimą, kad nebūtų kalbama tokiu tonu, jog krašto apsauga kažką atkanda, per dideli kąsniai. Iš tikrųjų leksika šiuo atveju netinkama. Tiesiog pakeičiame sistemą, skiriame nevyriausybiniam sektoriui tuos pinigus, kuriuos jie patys pervedinės“, – sakė ministras.
A. Anušauskas teigė pats jau ne vienerius metus savo gyventojų pajamų mokesčio dalį perveda organizacijai „Blue yellow“ ir pritaria iniciatyvai leisti gyventojams savo dalį skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, išbraukiant iš galimos paramos gavėjų sąrašo biudžetines įstaigas.
Jis pripažino, kad šia tema buvo kilęs ginčas su premjere. A. Anušauskas kiek anksčiau tvirtino, kad į gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą turėtų toliau galėti kandidatuoti krašto apsaugos sistemos institucijos.
„Apsižodžiavimų nebuvo. Ginčų buvo, aš tiesiog norėjau, kad, kai kalbame apie krašto apsaugą, būtų išlaikytas nesupriešinantis tonas šioje diskusijoje. Keičiame sistemą, įstatymas turi gerą tikslą ir kalbėkime apie tai, o ne aiškinkime, kad krašto apsauga kažko per daug gauna“, – paaiškino krašto apsaugos ministras.
Ištrintas Anušausko įrašas: Šimonytė sukritikavo idėją
„Visiškai nesutinku su argumentacija, kad buvo padidintas finansavimas krašto apsaugai, todėl piliečiui nereikia palikti galimybės remti krašto apsaugą ir jie gali tik stebėti ją iš šalies.
Juk ir Bayraktaro akcijos įgyvendinimas tapo įmanomas būtent esant tokiai įstatyminei galimybei gauti paramą iš piliečių“, – savo feisbuko paskyroje penktadienį rašė A. Anušauskas.
Jis paaiškino, kad anksčiau piliečių pervestas 1,2 proc. lėšos buvo panaudotos ukrainiečių teritorinės gynybos karių rėmimui, perkant jiems reikalingą taktinę įrangą.
„Man tai atrodo rimti argumentai, kurie stiprina piliečių ir valstybės institucijų tarpusavio sąveiką. Nurašyti to ir ignoruoti negalima. Kaip ir įvardinimas to „kaip bandymą atsikąsti papildomus eurus“ atrodo neapgalvotai iš politikų pusės.
Tikiuosi, po kelių dienų Seime bus pritarta mano pasiūlymui – neatimti iš piliečių galimybės skirti savo pinigus ir nupirkti krašto apsaugai „savo Bayraktarą“, – rašė krašto apsaugos ministras.
Visgi tokią A. Anušausko idėją jo įrašo komentaruose sukritikavo premjerė.
„Visose srityse, įskaitant ir krašto apsaugą, pilietinį pasipriešinimą ir kitas temas, susijusias su gynyba ir saugumu, yra veikiančių nevyriausybinių organizacijų.
Kaip žmogus, stovėjęs anuomet dviejų procentų taisyklės ištakose, pasakysiu labai paprastai – nenormalu, kad biudžetinės įstaigos pretenduoja į pinigus, kurių paskirtis skatinti piliečius dalyvauti stiprinant būtent pilietinę visuomenę“, – komentavo I. Šimonytė.
Ji akcentavo, kad biudžetinės įstaigos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto.
„Tamstos sritis, ta, kuri išlaikoma iš biudžeto, dargi yra finansuojama prioritetiškai, o šiemet dar ir gerokai stipriau, nei prieš tai planuota. Iki 2025 m., kai ši nuostata įsigalios, finansavimas tik augs. Vien šįmet finansavimas krašto apsaugai padidėjo šimtus kartų labiau, nei tos lėšos, kurias tokiu būdu Jūsų kuruojamos biudžetinės įstaigos gauna.
Tad kuo daugiau lėšų galės gauti nevyriausybinis sektorius, tuo stipresnė bus pilietinė visuomenė, kuri, beje, yra taipogi labai svarbus saugumo ramstis“, – rašė premjerė.
A. Anušauskas po kurio laiko savo įrašą ištrynė.
