Putino karas Ukrainoje smarkiai talžo šalies ekonomiką – Ukrainos grūdų asociacija prognozuoja, jog šiais metais šalyje bus prikuliama maždaug 40 proc. mažiau kviečių, trečdaliu mažiau kukurūzų, o visų grūdinių kultūrų eksportas sunyks perpus.
Tai prastos žinios pasaulinėms rinkoms, mat Ukraina iki karo buvo penkta pagal dydį kviečių eksportuotoja. Svarbią dalį šalies eksporto sudarė ir sojos, rapsų aliejus.
Jungtinės Tautos (JT) perspėja, jog dėl tokios eksporto stagnacijos milijonams žmonių gresia badas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, jog grūdinių produktų kainų šuolį pajaus visi, tačiau maisto krizė paliestų tik mažiau išsivysčiusias valstybes.
„Ne dėl to, kad trūks pačių grūdų, ar kviečių, ar sojų ar dar kažko tai. Bet jos tiesiog negalės finansiškai nupirkti – tai va čia yra esminė problema. Ne pats grūdų trūkumas, nes grūdų kaip ir netrūks. Bet finansiškai arba pinigais – tie grūdai kainuos per daug“, – Delfi sakė ekonomistas M. Dubnikovas.
Vakarai ieško būdų, kaip padėti Ukrainai eksportuoti šiuo metu sandėliuose laikomus grūdus. Savo ruožtu Lietuva inicijavo bandomąjį vežimą į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Tačiau toks kelias, nors ir įmanomas, nėra perspektyvus, sako Klaipėdos uosto generalinis direktorius. Pasak jo, masiškas grūdų tranzitas yra įmanomas tik per Baltarusiją.
„Logiška pozicija yra diskutuoti dėl humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją. Klausime apie ukrainietiškų grūdų pervežimą per Klaipėdos uostą Baltarusija vaidina lemiamą vaidmenį. Tada nieko papildomo nedarydami, galėtume pakrauti apie 6 mln. tonų“, – kalbėjo Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Jam antrina ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, sakydamas, jog šioje situacijoje „be Baltarusijos neišsiversime“.
„Manau, kad tą padaryti yra tikrai būtina. Ukraina turi, berods, apie 4 tūkst. vagonų grūdų, kuriuos reiktų išgabenti, nes jie po kažkurio laiko suges arba dar blogiau, juos atims rusai“, – kalbėjo jis.
Apie grūdų kelią per Baltarusiją su Aliaksandru Lukašenka penktadienį kalbėjosi ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Nors jokių sprendimų kol kas nėra, tranzitas per Baltarusijos teritoriją reikštų, kad Minsko režimui būtų daromos europinių sankcijų išlygos. Anot buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tai rizikingas kelias, spręsiantis ne grūdų eksporto, o paties A. Lukašenkos problemas.
„Jisai, aišku, reikalautų įvairių nuolaidų ir tai visiškai nedera su Europos Sąjungos sankcijų politika. O saugumo požiūriu, transportavimas vyksta per Rusijos praktiškai kontroliuojamą teritoriją. Tai tikrai niekas negali garantuoti, kur tie grūdai atsidurs, žinant, kad grūdų grobimas taip pat vyksta labai intensyviai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius Delfi teigė, jog A. Lukašenka mažiausiai galvoja apie ukrainietiškus grūdus.
„Aš manau, jisai mažiausiai galvoja apie ukrainietiškus grūdus, o labiau apie tai, kaip politiškai galėtų tapti reikšmingas, į kurio žodį atsižvelgtų, kad jisai pradėtų kalbėti apie kažkokius eilinį sykį bandytų kažką apgauti“, – kalbėjo jis.
Grūdų kelias per Baltarusiją nebūtų ir pats efektyviausias, sako ekspertai. Todėl svarbiausia derėtis dėl Rusijos pajėgų blokuojamų Ukrainos uostų Juodojoje jūroje.
„Ukrainietiškų grūdų eksportas spręstinas tik per transportuojant tuos grūdus į atitinkamas trečiąsias valstybes tik jūriniu keliu“, – tikino P. Auštrevičius.
„Jie galėtų išspręsti tikrai problemą ir tam dabar intensyviai ruošiamasi“, – savo ruožtu sakė L. Linkevičius.
Rusijos leidinys „Izvestija“ jau skelbia, kad Kyjivas, Maskva ir Ankara rado sutarimą dėl Odesos uosto atblokavimo. Numatoma, jog Turkijos kariuomenė atliks išminavimo darbus pakrantėse ir palydės Ukrainos laivus į saugius vandenis.
P. Auštrevičius tokias naujienas vertina atsargiai – nors neabejoja, jog derybos vyksta, europarlamentaras atkreipia dėmesį į galimas grėsmes.
„Kas garantuos tą saugumą? Ar tai bus Turkijos pusė? Viena? Ar bus kitos trečiosios valstybės?“ – klausė jis.
Tuo metu pagalbos ukrainietiškų grūdų išvežimui Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prašo ir Japonijos. Ministras buria valstybių koaliciją, kurios padėtų užtikrinti saugų grūdų tranzitą per Odesos uostą.
