Dronas, kurį Lietuva ketina padovanoti Ukrainai, turėtų būti paruoštas po trijų keturių savaičių. „Mes turėtume jį kažkur tuo laikotarpiu pasiimti“, – teigė A. Anušauskas.
Praėjusią savaitę ministras pranešė, kad Lietuva svarsto ir pati įsigyti kovinių dronų. Pasak A. Anušausko, tai nebūtinai bus turkų „Bayraktar“, vertinamos įvairios galimybės.
„Kai svarstome galimybes, reiškia, ne vienos šalies, ne vieno gamintojo galimybes. Tam ir yra ekspertai, kad jie nuvyktų, išsiaiškintų visas technines aplinkybes, parengtų skirtingų gamintojų palyginimus, tada jais remiantis būtų priimami sprendimai. Dėl to ir sakiau, kad ne kariuomenės vadas ir ne krašto apsaugos ministras nusprendžia, kad būtent tokios ginkluotės. Tai yra nepigus pirkinys ir reikia tiesiog įvertinti visas aplinkybes“, – laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Jo teigimu, panašūs procesai nėra greiti. „Nelygu ką mes įsigyjame, tai tas procesas gali būti nuo metų. Jei kalbame apie šaunamuosius ginklus, tai anksčiau nei po metų jų negai įsigyti. Jeigu kalbame apie didesnes sistemas, pavyzdžiui, kai įsigijome haubicas „PzH2000“, tai procesas gali užtrukti iki septynerių metų.“
Kalbant apie žvalgybinius dronus, A. Anušauskas pabrėžė, kad Latvija ir Estija tokius dronus gamina pačios, ir Lietuva, jo nuomone, neturėtų būti išimtis.
„Yra lietuviškos kilmės gamintojai, kurie irgi kalba apie žvalgybinių dronų gamybą. Kiekviena šalis, ir, manau, Lietuva neturėtų būti išimtis, galvoja apie tam tikros rūšies dronų gamybą, o sprendžiant iš patirties Ukrainos kovų laukuose, žvalgybiniai dronai „eina kaip saulėgrąžos“ – jie numušami, nusodinami, jie dingsta be žinios ir t. t. Tie praradimai yra dešimtimis kiekvieną dieną iš abiejų pusių. Mano žiniomis, Rusijos pusė , kai reikia tiesiog elementarios taktinės žvalgybos labai greitai čia pat, jau naudoja ir buitinius dronus“, – kalbėjo ministras.
Atsižvelgta į Ukrainos poreikį
Ministras atmetė svarstymus, kad Turkijos kompanija nusprendė padovanoti „Bayraktar“ droną, tikėdamasi, kad ateityje Lietuva iš jos pirktų daugiau dronų.
„Ne, manau, kad [kompaniją padovanoti „Bayraktar“] paskatino visuomenės iniciatyva ir jos vertinimas. Apie mūsų pasvarstymus, pamąstymus jie tiesiog negalėjo žinoti, nes tik dabar paskelbėme“, – teigė A. Anušauskas.
Anot jo, žmonės, pasirinkdami dovanoti būtent „Bayraktar“ droną pasirinko Ukrainos poreikį ir Turkijos pusė tai supranta.
„Ukrainiečiai naudojo šią techniką, pakankamai efektyviai naudojo. Nuostolių irgi turėjo – „Bayraktarai“ irgi buvo numušti. Iš to gimė ši iniciatyva. Ir Turkijos pusė pirmiausiai vertina būtent šią apllinkybę. Taip, tai davė didelių pliusų ir pačiai kompanijai, kuri gamina „Bayraktarus“, nes tokios reklaminės akcijos tikrai nenusipirksi už mažus pinigus. Tikrai užsienio visuomenės susidomėjimas yra, ko gero, net didesnis nei Lietuvoje, nepaisant to, kad lietuviai yra iniciatoriai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Tuo metu kalbant apie Turkijos poziciją dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO, pasak A. Anušausko, šios šalys dar turės surasti konsensusą.
„Tai yra sudėtingas procesas, kai viena šalis turi kažko atsisakyti arba nedaryti, o kita šalis daro spaudimą, nes turi tam reikalingas priemones. Šiame procese pasirinkimas visada egzistuoja ir aš manau, kad šalys tikrai gali sutarti, juo labiau kad iš Turkijos pusės tai nebuvo pasakymas, kad kategoriškai nenori matyti tų šalių NATO. Aš manau, kad Turkija irgi kuo puikiausiai supranta, jog Aljansas dėl šių šalių narystės sustiprėtų.“
Situacija stipriai pasikeitė
Ministras sako, kad situacija Ukrainoje per jau daugiau nei šimtą karo dienų pasikeitė gana stipriai. Ukrainiečiams padeda ir karinė pagalba iš Vakarų, kurią dabar teikia 47 valstybės.
„Vakarų pagalba, kaip buvo prognozuota, ta sunkioji technika, artilerija pasiekė frontą gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Dabar jau ta technika matosi, yra juntama ir Rusijos pajėgoms. Manau, kad tokios ginkluotės gausėjimas fronte ukrainiečiams leis subalansuoti skirtumus, nes gyvąja jėga skirtumų didelių nėra, technika yra dideli skirtumai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Anot jo, kas mėnesį šalys aptaria siunčiamą pagalbą, o Ukraina pateikia poreikių sąrašą: „Birželio 15 dieną vėl bus aptarimas. Kiekvieno aptarimo metu Ukraina pateikia prioritetinį sąrašą to, ko jai reikia ir matosi, kad poreikiai iš tikrųjų keičiasi.“
Ministras teigė, kad šiuo metu teikiama parama – gana masyvi. „Ukraina pati įvardijo, kad gavo karinės paramos už 9 mlrd. dolerių. Tai yra tikrai didžiulė parama Ukrainai, kurios karinis biudžetas buvo dvigubai mažesnis“, – sakė A. Anušauskas.
Jis taip pat pakomentavo svarstymus, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje gali imti naudoti vadinamąją „Sirijos patirtį”: padidinti oro pajėgų atakų bei raketų smūgių intensyvumą, taikant į karinius, civilius objektus bei logistikos centrus visoje Ukrainos teritorijoje.
„Rusijos atsargos šitoje srityje yra ribotos, tai jaučiasi. Matosi, kokias raketas ir kokiu mastu smūgiams [Rusija] naudojo karo pradžioje ir kaip visa tai išseko. Matosi, kad išseko, pavyzdžiui, „Iskander“. Jeigu Putinas turėtų pakankamai „Iskander“ raketų, kurios yra pakankamai taiklios, jis pliektų jomis be sustojimo, eikvotų po šimtą du šimtus, bet jis jų neturi. Dalis sparnuotųjų raketų, kurios buvo žinomos kaip taiklesnės, irgi dingo iš akiračio.
Aviacijos jis atsisakė jau pradžioje, nes visa aviacija neįskrenda į Ukrainos oro erdvę, kur ji turi oro gynybos priemones, o veikia iš toliau, pavyzdžiui, paleisdami sparnuotąsias raketas, sparnuotosios raketos paleidžiamos iš laivų Juodojoje jūroje. Bet Ukrainiečiai jau tam turi irgi nemažai priešnuodžių, nes sparnuotąsias raketas galima numušti. Su balistinėmis raketomis yra sunkiau. Pavyzdžiui, „Kalibr“, „Iskander“ reikia efektyvesnių priešnuodžių, bet Rusijos galimybės veikti situaciją tokiu būdu yra stipriai išsemtos. Fronte – taip, aviacinės bombos, taktinė aviacija, kuri veikia, tai taip, ji turi tą poveikį, bet visur kitur ne“, – aiškino A. Anušauskas.
Pasak jo, okupuotoje Chersono srityje jau vyksta ir partizaninis pasipriešinimas. „Tomis žiniomis, kurios buvo paskelbtos savu laiku, dešimtys, jau, matyt, šimtai okupantų ir kolaborantų žuvo būtent dėl partizaninių veiksmų. Ukraina tokiais veiksmais duoda aiškiai suprasti, kad ramybės okupuotose teritorijoje nebus“, – laidoje „Iš esmės“ sakė krašto apsaugos ministras.
