„Stebime informacinę aplinką, žiūrime, kaip ji kinta, kokių žinučių pasirodo apie Lietuvą. Aišku, mūsų akcentas yra priešiški šaltiniai“, – sako Kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikas Konstantinas Rečkovas.
Pasak LNK žinių, šis departamentas fiksuoja informacinį karą prieš Lietuvą.
K. Rečkovo teigimu, Lietuvą siekiama parodyti kaip priešišką, nedemokratinę valstybę, kaip keliančią grėsmę Rusijai ir Baltarusijai.
„Akcentuojama, kad Lietuva skatina NATO įsitraukti į konfliktą su Rusija“, – pabrėžė LNK žinių pašnekovas.
Jo teigimu, bandoma parodyti, kad pagalba Ukrainai yra pagalba naciams.
Vakarų žvalgybos duomenimis, po invazijos į Ukrainą Kremlius davė nurodymą kurstyti neapykantą Ukrainos karo pabėgėliams.
„Neva Lietuvos žmonės nukenčia, nes pinigai, kurie galėtų būti skiriami kokioms nors socialinėms reikmėms, skiriami Ukrainai“, – pavyzdį pateikė analitikas.
Dar vienas rusų propagandos naratyvas, esą Lietuva organizuoja Kaliningrado blokadą, todėl rusams neva teks siųsti pajėgas sausumos koridoriui užtikrinti.
„Tendencija kinta. Anksčiau rusų propagandoje mes pastebėdavome daugiau įtikinėjimo, o dabar galime pastebėti daugiau gąsdinimo, visų pirmą – potencialiu kariniu konfliktu“, – teigė LNK žinių pašnekovas.
Rusijai užpuolus Ukrainą informacinis karas prieš Lietuvą suintensyvėjo.
Toliau dėmesys grįžta į mūsų auditoriją, ir tai reikalauja papildomo dėmesio šiems priešiškiems šaltiniams, sako K. Rečkovas.
LNK žinios pastebi, kad Lietuva šiame informaciniame kare stringa.
Naudojasi demokratija
„Užsienio informacijos šaltiniai, dezinformacijos šaltiniai naudojasi mūsų demokratija“, – sako žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje uždraustos propagandinės rusų ir baltarusių televizijos, tačiau sunkiai sekasi blokuoti propagandinius portalus. LNK žinios pažymi, kad taip yra dėl daugybės priežasčių. Pavyzdžiui, užblokavus vieną, iškart atidaromas naujas beveik tokiu pat adresu.
„Tai iš tikrųjų labai panašu į kovą su devyngalviu slibinu“, – teigė G. Ramanauskaitė.
Nustačius dezinformaciją dabar, portalą galima stabdyti trims paroms – norint uždrausti ilgiau, reikia teismo leidimo, tačiau ne visus prašymus teismai tenkina. Pavyzdžiui, teismas neleido blokuoti propagandinio „Russia Today“ portalo, nes Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė ne visus reikiamus dokumentus.
„Teismas reikalauja argumentų, įrodymų, vertimų“, – sako G. Ramanauskaitė.
LNK žinių teigimu, tarnyba neslepia neturinti pakankamai pajėgumų tinkamai pasirengti byloms.
„Panašaus pobūdžio darbas yra naujas, todėl galimi tam tikri trukdžiai, žinant, kad ir tarnybos pajėgumai nėra labai dideli“, – teigia LNK pašnekovė.
Prašo daugiau įrankių
Policija sako perspėjusi Seimą, kad Rusijai pradėjus ginkluotą plataus masto karą reikia daugiau įrankių informaciniam karui stabdyti.
„Seimui siūlėme kaip variantą, kad jeigu tai – nepaprastoji padėtis, galbūt apsieikime be teismo, tačiau Seimas priėmė sprendimą, kad yra teismo grandis“, – sako Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Audrius Valeika.
Praėjus trims mėnesiams Seimas žada situaciją taisyti, kad be teismo sprendimo propagandinį portalą būtų galima stabdyti ne trims paroms, o mėnesiui, bet tą žadama pasiūlyti tik po kelių savaičių, kai bus svarstoma, ar pratęsti nepaprastąją padėtį.
Dar prastesnė situacija su propaganda socialiniuose tinkluose.
„Socialiniai tinklai yra užsienio verslas, jie turi savas taisykles. Feisbukas dar suteikia grįžtamąjį ryšį, kai kreipiamasi į jį dėl dezinformacijos, o toks socialinis tinklas kaip jutubas išvis nereaguoja“, – teigia G. Ramanauskaitė.
Yra ir daugiau bėdų – net jei Rusijos propaganda nurodoma blokuoti trims paroms, tą padaro ne visi interneto tiekėjai, jų Lietuvoje apie 80.
Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnyba sako žinanti, kad ne visi blokuoja, bet sako irgi neturinti pajėgumų tikrinti, kaip vykdomi privalomi nurodymai.
Visą LNK žinių reportažą apie kovą su propaganda žiūrėkite čia:
