Klimatologas feisbuke pabrėžė, jog šis pavasaris ne kartą jau buvo pavadinta itin šalta.
„Pasibaigė paskutinis pavasario mėnuo ir prasidėjo kalendorinė vasara. Šis pavasaris jau ne kartą buvo apibūdintas, kaip šaltas, ypač gegužės mėnuo. Jau dabar galima beveik tiksliai pasakyti, kad gegužė Vakarų Europoje buvo šiltesnė už daugiametį (1981–2010 metų) vidurkį, o Rytų Europoje – vėsesnė“, – teigė jis.
Anot G. Stankūnavičiaus, vėsiau taip pat buvo Islandijoje, Kaukaze ir, vietomis, Artimuose Rytuose.
„Lietuvoje vidutinės mėnesio oro temperatūros nuokrypis nuo normos siekė –1 – –2,5 °C (vėsiau buvo rytinėje dalyje, nei vakarinėje). Didžiausia mėnesio neigiama anomalija teko Vidurio Rusijai ir Vidurio bei Žemutinės Volgos regionui – iki 5 – 7 °C žemiau normos, o tai jau žymus nuokrypis.
Priešingai, Ispanijoje ir pietinėje Prancūzijoje teigiama temperatūros anomalija sudarė +4 °C ir daugiau. Be to šilčiau nei įprasta buvo Vokietijoje, pietinėje Britanijoje, Italijoje, Balkanų šalyse ir... šiaurinėje Švedijoje“, – apie pavasarį rašė klimatologas.
Jo teigimu, nors Lietuvoje, rodosi, visur buvo šlapia, kritulių kiekis buvo tik kiek didesnis už normą.
„Kritulių pasiskirstymas, tiesa, nebuvo toks simetriškas, nes labai priklausė nuo Atlanto ir Viduržemio ciklonų trajektorijų. Nors Lietuvoje, atrodo, visur labai šlapia, kritulių kiekis buvo vidutiniškai tik kiek didesnis už normą. Atskiruose regionuose kritulių kiekis labai skyrėsi. Vilniuje, pavyzdžiui, iškrito 92 mm per mėnesį, o per vienos dienos pusdienį (05.26) – 20 mm. Klaipėdoje fiksuota net pusė dienų su krituliais, bet per mėnesį iškrito tik 25 mm, o tai gerokai mažiau už normą.
Panašus kiekis fiksuotas ir kituose rytinės Baltijos pajūrio stotyse (Liepojoje, Ventspilyje). Palyginimui Mersragės stotyje (prie Rygos įlankos) fiksuota tik 6 mm kritulių per mėnesį. Ir tai greičiausiai ne vien atmosferos cirkuliacijos įtaka (Baltijos regione praeitą mėnesį vyravo vakarinė pernaša,) o stabilizuojantis oro mases vis dar vėsios Baltijos jūros ir Rygos įlankos poveikis“, – feisbuke, savo kassavaitinėje apžvalgoje rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Jis joje taip pat apžvelgė ir artimiausių dienų orus.
„Šiandien, nors atmosferos slėgis pastoviai kyla, Lietuva vis dar išlieka besipildančio seno cikloninio sūkurio (centras virš Botnijos įlankos) įtakos zonoje, todėl beveik visoje teritorijoje išlieka žymus debesuotumas, vietomis nedidelis lietus (šiauriniame ir šiaurės rytiniame pakraštyje) o maksimali oro temperatūra siekia tik +13 °C vakarinėje dalyje ir iki +17 °C Vidurio, Pietų ir Rytų Lietuvoje. Rytoj visa ši sename ciklone besisukanti vėsi oro masė trauksis į šiaurės rytus, o Lietuvoje slėgis dar labiau pakils, debesys sklaidysis.
Šeštadienio naktis išliks santykinai vėsi (+5 – +10 °C), o dieną oras dar labiau įšils. Per Vidurio Europą slinks mažai aktyvi ir sekli žemo slėgio sritis, kurioje dienos metu formuosis kamuoliniai lietaus debesys, vietomis su perkūnija. Prognozuojama, kad dalis šio nedidelio ciklono debesuotumo „užgriebs“ pietinę Lietuvos dalį ir vietomis ten galimos trumpalaikės liūtys.
Sekmadienį lietaus tikimybė maža, o dienos oro temperatūra sieks +17 – +22 °C“, – prognozėmis dalijosi jis.
Aptarti apžvalgoje buvo ir kitos savaitės orai.
„Birželio pirma pusė – tai laikotarpis, kai vidutiniškai atmosferos cirkuliacija sulėtėja Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose, taip pat ir virš Europos. Pagrindinė priežastis – tai dideli Saulės energijos kiekiai tenkantys aukštoms platumoms ir didelio masto atmosferos termobarinių laukų persitvarkymas į vasaros režimą. Vėliau, birželio gale ir liepos pradžioje cirkuliacija vėl pagyvėja. Taigi, ateinančią savaitę Baltijos regione vyraus nedideli slėgio gradientai (nors slėgis Lietuvoje keisis) ir nedidelis vėjo greitis. Vidutinė paros oro temperatūra artės prie normos, o maksimali sieks +20 – +25 °C. Pirmoje savaitės pusėje bus daugiausia be kritulių, o antroje – numatomos trumpalaikės liūtys“, – rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Jis taip pat teigė, jog šįmet gali būti pasiektas ledo ploto minimumo rekordas.
„Virš Centrinės Arkties vis dar laikysis stiprus poliarinis anticiklonas, kuris poliarinės dienos sąlygomis stipriai šildys šiaurinę Sibiro ir Kanados dalį bei paskatins greičiau tirpti sezoninį Arkties jūrų ledą. Šiuo metu jau jūrinio ledo plotas sudaro tiek, kiek buvo užfiksuota 2012 metais (mažiausia ledo koncentracija) ir jeigu tokios sąlygos laikysis ilgiau – šįmet galime pasiekti ledo ploto minimumo rekordą“, – rašė klimatologas.
Ilgalaikės orų prognozės tikrai šiltą birželį žada Pietų Europoje ir Viduržemio jūros regione.
„Ten vidutinė dešimtadienių oro temperatūra sieks 1 – 4 °C aukščiau normos“, – rašė G. Stankūnavičius.
Na, o Lietuvoje vidutinė prognozuojama vidutinė temperatūra buvo normos ribose.
„Didelės kritulių anomalijų Lietuvoje taip pat nenumatoma, nors virš Baltijos jūros ir pakrantėse kritulių kiekis turėtų būti mažesnis už daugiametį. Šios dienos duomenimis kiek šiltesnis turėtų būti trečias birželio dešimtadienis, ypač jo pradžia. Tačiau reiktų paminėti, kad birželio mėnesio ilgalaikės prognozės mūsų regione yra vienos prasčiausių, ypač prognozuojant kritulius“, – feisbuke, savo kassavaitinėje apžvalgoje rašė klimatologas doc. G. Stankūnavičius.
