Raskevičius: į LGBT bendruomenę žiūrima kaip į problemą
Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į susirinkusius ir sakė, jog į LGBT bendruomenę žvelgiama kaip į problemą.
„Kaip į biurokratinę problemą, kurią reikia išspręsti. Ši problema pasaulio istorijoje buvo sprendžiama pačiais įvairiausiais būdais – kaip mirties bausmė, baudžiamieji įstatymai, elektros šokas, konversijos terapija“, – vardijo politikas.
Dabar, anot T. V. Raskevičiaus, bendruomenės oponentai turi naujų minčių, kaip „spręsti tas problemas“.
„Jungtinės veiklos sutartys, susitarimai dėl bendro gyvenimo, artimas ryšys“, – sakė jis.
Laisvės partijos narys T. V. Raskevičius diskusijoje teigė, jog atėjo laikas klausytis oponentų nuomonės ir pradėti klausytis „mūsų pačių“.
„Apie tai, kokie yra tikrieji bendruomenės poreikiai, kaip tie klausimai turėtų būti sprendžiami“, – pabrėžė Seimo narys.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen renginyje teigė, jog geriausias laikas rūpintis žmogaus teisėmis yra dabar.
„Ar mums pavyks LGBT+ bendruomenės teises apginti pilnai artimiausiu metu, manau, kad šiandien dar yra atviras klausimas. Tai yra sunkus procesas. (…) Bet net neabejoju, kad tai pavyks padaryti“, – sakė Seimo vadovė V. Čmilytė–Nielsen.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, jog nepaisant kritikos, pokyčiai justi prisiminus eitynių plėtrą.
„Tai yra dideli pokyčiai. Kartais man atrodo, kad Lietuvos visuomenė, verslas yra pasikeitęs greičiau nei žmonės Seimo rūmuose. Ateis pokyčiai ir į šiuos rūmus“, – kalbėjo ji.
Laisvės partijos pirmininkė diskusijoje pripažino, jog šiame Seime nėra balsų vakarietiškam Partnerystės įstatymui.
„Bet bus“, – žadėjo politikė A. Armonaitė.
„Jūs padarėte mus atpirkimo ožkomis ir ožiais“
Jugnė Jūnė Janušaitė diskusijoje juokavo, jog faktas, kad į istorinę Seimo salę atėjo su suplėšytais džinsais jos močiutę šokiruotų labiau nei faktas, jog ji savo asmeninį gyvenimą pasirinko kurti su kita moterimi.
„Todėl labai keista čia būti, sunku suvokti, kad esu ten, kur įsivaizduoju, kad pirmenybė turėtų būti lyderystei, paremtai vakarietiškomis vertybėmis – pagarba žmogaus orumui. Bet didelė dalį sprendžiamąją galią turinčių politikių ir politikų nemano, kad aš esu žmogus“, – graudinosi ji.
Po trumpos tylos pauzė moteris tęsė.
„Nemano, kad mano orumas, mano teisės, mano teisinė apsauga yra svarbi. Jie nemano, kad aš esu lygiavertė pilietė kaip visi kiti Lietuvos piliečiai“, – diskusijoje sakė J. J. Janušaitė.
Ji kalbėjo, jog nepaisant to, kad pastaraisiais metais visuomenės apklausos rodė vis augantį visuomenės palaikymą LGBT bendruomenės žmonėms.
„Tik va šitą prašviesėjimą labai brutaliai aptemdė demonai, išsiveržę iš kai kurių politikių ir politikų pornografinių sąmonių. Jūs mus padarėte atpirkimo ožkomis ir ožiais, jūs padarėte, kad Partnerystės įstatymas taptų taikiniu, į kurį, kas tik norėjo galėjo mesti savo pyktį, kuris buvo prisikaupęs dėl visai kitų visuomenėje vykstančių dalykų“, – savo įžvalgomis diskusijoje dalijosi J. J. Janušaitė.
Amerikos lietuvis: rodau lietuvišką pasą taip, kad matytųsi vestuvinis žiedas
Amerikos lietuvis, advokatas Auris Jarašūnas diskusijoje rodė savo lietuvišką pasą ir vestuvinį žiedą ant piršto.
„Aš esu susituokęs su vyru. Taip išėjo, nes turiu JAV pasą. Ir man labai smagu, kai sutuoktinis mano stovi šalia, lietuvišką pasą paduoti taip, kad matytųsi mano žiedas“, – diskusijoje pasakojo A. Jarašūnas.
Jis teigė, jog su savo sutuoktiniu Vilniuje vykstančiose eitynėse dalyvauja jau 3 kartą.
„Mums labai svarbu matomumas. Ir jis toks svarbus dalykas. Žmonėms pamatyti du, atrodo, normalius žmones, ne kanibalus, su žiedais, susituokę. Kokia problema?“ – klausė jis.
Amerikos lietuvis teigė, jog Vilniuje turi labai daug gėjų draugų, kuriuo nusprendė savo lytinės orientacijos neatskleisti.
„Ne, kam reikia, klausia jie, nereikia, sako. Pasakoja, kad draugai žino, to užtenka. Ir aš juos vis raginu. Nelengva, tas atsiskleidimas nėra lengvas, bet jis yra būtinas“, – pabrėžė A. Jarašūnas.
Jis pasakojo, jog su savo dabartiniu vyru susituokė 2015 metais, kai tik tai buvo leista padaryta JAV.
Translytė Rapcė: vaikystėje niekur nebuvau mačiusi tokių žmonių kaip aš
Translytė Rapcė diskusijoje kalbėjo, jog nuo vaikystės turėjo lyties problemų ir negalėjo suprasti – kas su ja yra negerai.
„Aš niekaip negalėjau savęs įsivaizduoti kaip berniuko. Man tikrai buvo labai keista – nes aš niekur nemačiau tokių žmonių kaip aš. Visada galvojau, kodėl aš taip išsiskiriu, kodėl niekur aplinkui nėra tokių žmonių. Atsimenu, kad kai ėjau į darželį dėl to išskirtinumo patyriau daug patyčių“, – pasakojo Rapcė.
Diskusijos dalyvė pabrėžė, jog vaikystėje net ir nežinojo, kas yra translytis žmogus.
„Aš tuo metu labai bijojau pasakyti visiems, kaip čia man pasakyti, kad esu mergaitė. Nes labai bijojau, kad pagalvos, jog mane atstums, sakys, kad čia nenormalu“, – pasakojo Rapcė.
Ji pasakojo, jog po neigiamų komentarų suprato, jog visiems įtikti nepavyks. Ir 12 metų suprato, jog jai patinka vaikinai.
„Aš galvojau vėl – kas čia per nesąmonė, gal praeis, gal visiems čia pasitaiko. Slėpiau tai iki kol buvau 14 – netyčia pasakiau draugėms, kad man patinka berniukai“, – diskusijoje sakė Rapcė.
Mergina pasakojo supratusi, kad yra translytė, bijojusi, jog pasakius tai tėvams, ją išmes iš namų.
„Viskas buvo gerai, jiems tiesiog reikėjo laiko, buvo labai sunku“, – patirtimi dalijosi ji.
Delfi primena, kad „Baltic Pride“ 2022 – tris Baltijos šalis jungiantis tarptautinis LGBT festivalis. Vilniuje jis rengiamas penktą kartą.
