Lenkų spauda skelbia, kad netrukus Powidze Lenkijoje vėl šeimininkaus amerikiečiai visiškai ir jų bus daug. Šis miestas nuo Lietuvos yra nutolęs daugiau nei 500 kilometrų. Šis atstumas lengvuoju automobiliu įveikiamas per maždaug 7 valandas.
Anonimiškai kalbėję Lenkijos Vyriausybės politikai teigia, kad esą JAV jau nusprendė Lenkijoje kurti nuolatinę bazę.
„Lenkų žiniasklaida, kaip jie sako, remiasi aukštais pareigūnais – užsienio ir gynybos reikalų ministerijų. Manau, kad tai yra ganėtinai tiksli informacija“, – LNK sakė apžvalgininkas Andrius Bačiulis.
Anot lenkų spaudos, JAV jau gabenasi ginkluotę. O oficialiai apie tai paskelbs per NATO viršūnių susitikimą Madride – birželio mėnesio gale.
Dabar Lenkijoje yra 5 tūkst. JAV karių, o lenkai papildomai prašo nuo 5 iki 10 tūkstančių.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad diskusijos vyksta ir amerikiečiai šalies dar nėra pasirinkę.
„Kol kas yra toks bendras svarstymas, situacijos vertinimas. Ir nėra išskiriama jokia kita šalis“, – LNK sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Tokios nuolatinės bazės statomos JAV.
„Pastatomas realus miestas, kuriame gyvena daug amerikiečių, kurie yra ne tik kariai, bet ir jų šeimos, bazę aptarnaujantis personalas, valgyklos, mokyklos, parduotuvės“, – pasakojo apžvalgininkas A. Bačiulis.
Dabar Lietuvoje apie 700 JAV karių būna be pertraukų, bet rotuojasi – vieni po kelių mėnesių išvyksta, atvyksta nauji.
Anot apžvalgininko A. Bačiulio, jei tie patys kariai atvyktų ilgam – būtų daug pranašumų.
„Tada perkeliamas labai didelis ginkluotės kiekis – amunicijos atsargos, karinės technikos atsargos. Tokioje nuolatinėje bazėje turi atsirasti ir priedangos elementai, oro gynyba, priešraketinė gynyba. Turi būti jos dengimui skirta ir aviacija. O tai jau yra labai rimtas dalykas“, – LNK kalbėjo A. Bačiulis.
Po keturių savaičių vyksiantis NATO susitikimas Lietuvai bus labai svarbus. NATO tvirtins ilgalaikį Rytų Europos stiprinimą.
Ketvirtadienį Prezidentūroje apie tai kalbėta Valstybės gynimo taryboje (VGT). Prezidentas Gitanas Nausėda leidžia suprasti, kad didžiausios Lietuvos viltys ne amerikiečiai, o vokiečiai.
Lietuvoje yra Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas – 1,5 tūkstančio karių, jie taip pat rotuojasi kas kelis mėnesius. Lietuva siekia, kad batalionas didėtų tris kartus – iki brigados – 5 tūkstančių karių, Vokietija sutinka.
„Tikiuosi, kad šią vasarą bus labai geros informacijos mums“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
Bet tam turės pritarti visos NATO narės.
„Kad būtų užtikrina Lietuvos oro erdvės gynyba. Tai nereiškia, kad tik šie elementai ir dalys mums yra svarbios. Tai reiškia, jog jos mums yra svarbiausios“, – ketvirtadienį po VGT posėdžio sakė prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Lietuva dabar ir negalėtų tinkamai priimti daug papildomų karių.
„Esamos mokymų teritorijos, pratybų teritorijas yra nepakankamos, jeigu mes turime ambiciją priimti didesnes sąjungininkų pajėgas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys taip pat sako, kad svarbu ne tik, kiek karių bus dabar, bet kiek planuojama siųsti iškilus grėsmei.
„Lietuvai apginti reikia tikrai ne brigados, o kur kas didesnių pajėgumų. Ir tikrai NATO planuose tai yra numatoma, kad bus daugiau nei brigada, kai to reikės mums“, – tikino V. Rupšys.
„Mes turime praktiškai nekalbėti apie galimą pastiprinimą intervencijos atveju, mes turime kalbėti apie tai, kad kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės čia“, – savo ruožtu ketvirtadienį kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
JAV kariniai vadai yra sakę, kad svarsto naujas bazes, ypač Baltijos regione. Bet net ir pavadinus nuolatinėmis, kariai su šeimomis neturėtų keltis. JAV kariai nuolatos keistųsi tarp bazių Rytų Europoje.
„Tai iš esmės nebus nuolatinis dislokavimas“, – situaciją vertino apžvalgininkas A. Bačiulis.
JAV šiuo metu Europoje turi apie 100 tūkst. karių, daugiausia – Vokietijoje.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
