„Mes rimtai vertiname galimybę įsigyti „Bayraktar“ sistemą, tai būtų ne vienas, keletas aparatų, kuriuos Lietuvos kariuomenė išmoktų panaudoti, galbūt ukrainiečiai dėl taktikos galėtų pagelbėti“, – penktadienį per spaudos konferenciją paskelbė ministras.
Jis pabrėžė, kad norint įsigyti „Bayraktar“ sistemą, tai būtų įmanoma per metus–dvejus, nes „ant lentynų buvo vienas bayraktaras“.
„Norint įsigyti visą sistemą, mes siųsime ekspertus artimiausiais mėnesiais į Turkiją, kad jie viską įvertintų, sutartų ir galiausiai po visų formalumų (būtų) sudaryta sutartis, bet įgyvendinti ją greičiausiai būtų galima po metų–dviejų“, – kalbėjo ministras.
A. Anušauskas per spaudos konferenciją pranešė apie Turkijos sprendimą padovanoti kovinį „Bayraktar“ droną Lietuvai, kad šalis jį perduotų Ukrainai, kai šalies gyventojai surinko per 5 mln. eurų aukų nupirkti šiam bepiločiui lėktuvui.
„Šią dovaną KAM ir kariuomenė priima ir dėkoja Turkijai už šios visuomeninės akcijos įvertinimą ir parodytą dėmesį. (...) Mes dar turėsime padaryti namų darbus, sudaryti sutartis, nes „Bayraktar“ dar bus aprūpinamas amunicija, čia yra atskiros sutartys ir KAM tai padarys. Dalis pinigų, kurie sukaupti bayraktarui, bus panaudoti amunicijai įsigyti“, – sakė A. Anušauskas.
Turkija nusprendė padovanoti kovinį droną „Bayraktar“ Lietuvai, kai žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino įsteigtos „Laisvės TV“ akcijos metu žmonės paaukojo jam reikalingą sumą.
A. Tapinas patvirtino, kad žmonių suaukoti 1,5 mln. eurų bus pervesti Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, už šias lėšas dronas bus pilnai apginkluotas.
Likusi suma – 4,4 mln. eurų – Turkijos pageidavimu turėtų būti skirti humanitarinei, gynybinei, logistinei ar atstatomajai pagalbai Ukrainai.
Ukraina daugiau nei tris mėnesius kovoja su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, tačiau susiduria su ginklų trūkumu ir ragina Vakarų šalis jų perduoti kuo daugiau.
Anušauskas apie derybas dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO: rezultatą vis tiek pasieksime
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Turkija, kaip ir kitos NATO valstybės, yra „ne mažiau suinteresuota“, kad Švedija ir Suomija būtų priimtos į Aljansą. Jis įsitikinęs, kad tai – tik laiko klausimas.
„Mes visi suinteresuoti, kad šios šalys būtų NATO narės. Turkija ne mažiau suinteresuota – ji iškėlė savo klausimus, į kuriuos, manau, atsakymai bus rasti dvišalėse ir daugiašalėse derybose“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
„Rezultatą mes vis tiek pasieksime. Ir Švedija, ir Suomija bus NATO narės“, – patvirtino krašto apsaugos ministras.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje, Švedija ir Suomija pareiškė norą stoti į NATO. Tačiau tam pasipriešino Aljanso narė Turkija, apkaltinusi šias šalis, kad jos teikia saugų prieglobstį Ankarai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis iki šiol nesulaukė „jokių konkrečių siūlymų“, galinčių išsklaidyti jos būgštavimus dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO, pranešė agentūra „Sky News“.
Kalbėdamas šalies parlamente, R. T. Erdoganas tvirtino, kad Turkija nori matyti abiejų Šiaurės šalių „nuoširdumą“ dėl jos pareikštų būgštavimų. Pasak prezidento, Ankara nekeis savo pozicijos, kol Helsinkis ir Stokholmas nesiims konkrečių ir įpareigojančių veiksmų.
R. T. Erdoganas taip pat nurodė, kad Turkijos priešinimasis Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse nėra „oportunizmo“ apraiška – tai esą veikiau nacionalinio saugumo klausimas.
Bet kokiems sprendimams dėl NATO plėtros reikalingas visų 30 Aljanso šalių narių ir jų parlamentų pritarimas