Politinio savęs paieškos
Delfi kalbinti pašnekovai teigė, kad šalies vadovas labai aiškiai, vos atėjęs dirbti į tokį postą, blaškėsi, bandydamas suprasti, kokią poziciją jam reikia užimti.
Konservatorių frakcijos atstovo Mato Maldeikio manymu, G. Nausėda save mato kaip politikos smaigalį, o ne kaip vieną iš politinio lauko žaidėjų.
„Tai įsivaizdavimas, kad prezidentas yra kažkoks virš – Europos Vadovų Taryba labai gerai tai atspindi. Jis tiesiog vadovaujasi paprotine teise, nes prezidentas yra virš, jam negalioja įstatymai“, – sakė parlamentaras.
Prezidentas, pasak jo, neturi vakarietiško vidaus politikos ir geopolitikos suvokimo.
„Jis tiesiog neskiria administracinės vadybinės veiklos nuo politinės reprezentacijos“, – komentavo M. Maldeikis.
Ilgametis politikas, socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad nuo pat kadencijos pradžios G. Nausėda nemažai konfliktavo su valdančiaisiais.
„Prezidentas pradžioje buvo įšokęs ne į savo šlepetes ir jam nelabai sekėsi, nes jis neturėjo tokios patirties dirbti politikoje. Tie nesibaigiantys konfliktai su Vyriausybe, asmeniškumai, kurie ėjo iš prezidento, blaškymasis... Tikslai išsikelti geri, bet aš nematau veiksmų, kurie leistų juos pasiekti. Gerovės valstybė vien kalbant nepasidaro – ji gali atsirasti tik veiksmais. Tam reikia dirbti su Vyriausybe“, – tvirtino Seimo narys.
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, kad G. Nausėda, kaip prezidentas, iš visų buvusių šalies vadovų išsiskiria tuo, jog buvo naujokas politikoje.
„Tai, aišku, turėjo atitinkamas pasekmes. Prezidentas neturėjo kažkokio aiškaus, stipraus politinio, partinio užnugario. Jis nebuvo patyręs žaidėjas tame lauke, todėl nebuvo susipažinęs su žaidimo taisyklėmis – mes bent kelis metus matėme prezidento tokių paieškų ir žingsnių, kurie ne visada buvo labai užtikrinti ar aiškūs“, – pastebėjo ekspertas.
Šalies vadovas, A. Lašo vertinimu, iš pradžių bandė suprasti, į kurią pusę jam reikia linkti, tačiau kartais nusileisdavo iki per daug smulkaus politinio lygio.
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili prezidento G. Nausėdos pirmuosius tris metus įvardijo kaip sunkius jam pačiam.
„Tikriausiai nei vienam iš mūsų prezidentų neteko su tokiomis krizėmis susidurti. Pirmiausia žmonių, rinkėjų lūkesčiai buvo sutelkti į tai, kad prezidentas galbūt aktyviai reikšis vidaus politikoje – jis ir pats taip sakė, kas galbūt nebuvo labai teisinga strategija, žinant, kiek visgi tos įtakos realiai gali turėti bet koks asmuo, užimantis prezidento postą pagal mūsų Konstituciją“, – atkreipė dėmesį politologė.
Daliai rinkėjų tai, anot jos, galėjo būti nusivylimas ir tai gali būti paaiškinimas, kodėl G. Nausėdos reitingai nėra tokie aukšti kaip ankstesnių prezidentų.
Kokia visgi yra Nausėdos pozicija: kai kuriuos apstulbino jo kalba „Šeimos gynimo maršui“
Keli pašnekovai, kalbėdami apie tai, kaip G. Nausėdai sekasi prezidento kėdėje, priminė 2021 m. gegužę vykusį „Šeimos maršo“ renginį Vingio parke, kuriam šalies vadovas atsiuntė sveikinimą Šeimos dienos proga.
Viešojoje erdvėje po to kilo audringos diskusijos, ar prezidentas iš tiesų remia skiepų priešininkus, norinčius nuversti Seimą bei Vyriausybę.
M. Maldeikis neslėpė, jog tai jam buvo siurprizas.
„Ta riba, kurios, aš maniau, jis neperžengs, buvo jo kalba „Šeimos marše“. Ta kalba jis save priskyrė vienai iš ganėtinai marginalių grupių, nes po jo iškart kalbėjo Europos Parlamento nariai putinistai. Jis save iškart užsienio politikoje įrėmino tų žmonių kontekste“, – teigė TS-LKD frakcijos atstovas.
Į G. Nausėdos kalbą „Šeimos maršui“ dėmesį atkreipė ir A. Sysas.
„Prezidentas turi būti visiems lygus ir teisingas. Remiant vieną pusę paneigiame kitų žmonių, kurie turi kitokį matymą ir kitokį supratimą, teises. Juo labiau, kad jis, kaip ir mes, prisiekė ant Konstitucijos, kai pasižadama tarnauti žmonėms. Ta pozicija jam nepridėjo balų“, – teigė socdemas.
A. Lašas paaiškino, kad tokiais momentais prezidentas save susiejo su tam tikra ideologija.
„Lietuvoje yra kai kurios partijos, kurios tiesiogiai atstovauja toms pozicijoms, bet jos nėra stiprios ir parlamente yra tam tikrų politikų arba parlamentarų, Seimo narių, kurie atstovauja toms pozicijoms, tačiau politinis junginys nėra aiškiai apibrėžtas“, – pastebėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Tai, jo vertinimu, prezidentą nuleidžia į smulkų politinį lygį.
„Čia atsiranda niuansai, kurie kritikuotini. Buvo ir daugiau veiksmų. Tarkime, toks neapibrėžtumas dėl skiepų – tai jautėsi: tarsi prezidentas buvo už skiepijimąsi, bet tuo pačiu kažką komunikuodavo papildomai ir ta dviguba komunikacija sukeldavo ne tik valdančiųjų irzlumą, tačiau nešė bendrai ne visai aiškią žinutę ar suvokimą, kur čia prezidentas stovi“, – kalbėjo A. Lašas.
„Mūsų prezidentai visada stengiasi būti tarsi aukščiau politikos – jie remdavosi į kažkokią politinę grupę, partijas, bet tuo pačiu tarsi išlaikydavo tą viršpolitinį lygį. Tad iškildavo klausimas, ar prezidentas sugeba ir mato kažkokį platesnį vaizdą“, – sakė pašnekovas.
Visgi G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė mananti, kad tai buvo nuoširdi G. Nausėdos nuomonė, kurią jis bando derinti politiniame lauke.
„Nesuvesčiau, kad tai yra specialus laviravimas ar bandymas įsiteikti potencialiems rinkėjams ateinantiems rinkimams. Aš manau, kad tai natūrali prezidento pozicija, jis bando neatsižadėti savo vertybinės pozicijos“, – svarstė KU politologė.
Ar Nausėda atranda save: kaip sekasi įgyvendinti gerovės valstybės viziją
M. Maldeikio nuomone, G. Nausėda neatrado formulės savo išsikeltai gerovės valstybės vizijai pasiekti.
„Jis nerado, ką gali pasiūlyti kuriant gerovės valstybę: jis neartikuliavo, kas yra gerovės valstybė ir kur tai veda“, – aiškino politikas.
Kad įgyvendinant gerovės viziją darbų dar trūksta, sakė ir A. Sysas.
„Pavieniai siūlymai, kurie mažyčiais lopinukais uždedami ant audinio, gerovės valstybės nesukuria. Tikslas lieka, bet ar užteks likusių dviejų metų jį pasiekti, aš labai abejoju, ypač tokioje ekonominėje situacijoje – karas, pandemija, labai didelė infliacija. Visa tai nutolina gerovės valstybę labai toli“, – įvertino Seimo narys.
Jis prisiminė, kad G. Nausėda patarinėjo sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, kaip kovoti su pandemija.
„Tai tikrai ne prezidento funkcija. Aš manau, kad gali ir toliau atsirasti tokių niuansų, bet taip nutikti galėjo ir dėl to, jog keitėsi jo pačio komanda – kaita patarėjų tarpe buvo pakankamai didelė“, – priminė A. Sysas.
Apie tai kalbėjo ir A. Lašas, kuris akcentavo, kad tokie dalykai kaip pandemijos valdymas – tiesiog ne prezidento kompetencijos klausimai.
„Tai grynai vidaus politikos reikalai“, – paaiškino ekspertas.
Nepaisant to, G. Burbulytė-Tsiskarishivi pastebėjo, kad G. Nausėda visgi per tuos tris metus neišbarstė savo rinkėjų palaikymo – jis toliau lieka populiariausiu politiku šalyje.
„Galbūt dalis nukrito, bet ne tokia didelė, kokia galėjo. Kol kas šiai dienai matome, kad yra vienas ryškiausių, potencialiausių kandidatų išeiti į antrą turą ateinančiuose prezidento rinkimuose. Tai reiškia, kad rinkėjui visgi patinka, kaip dirba prezidentas. Nėra ta situacija tokia katastrofiška, ko galbūt buvo galima tikėtis, atsižvelgiant į tai, kad tie metai tikrai buvo labai sunkūs – krizė po krizės. Gana neblogai yra išlaviruota“, – įvertino politologė.
Užsienio politika
M. Maldeikis teigė, kad prezidentas bando laviruoti ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoje.
„Užsienio politika turėtų būti jo arkliukas ir tai labai gerai reprezentuoja žmogaus teisių klausimas – jis stumia ganėtinai antivakarietišką, neliberalią demokratinę darbotvarkę. Tuo tarpu vakarietiškos ambicijos apsiriboja vien ekonominiais klausimais.
Derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos, įvykusios jau jo kadencijoje, buvo labai geras pavyzdys, kai buvo kovojama vien dėl išmokų, bet buvo visiška tyla dėl to, kokia turi būti Europos vizija saugumo klausimuose, dėl mokslinio horizonto kituose klausimuose. Jis veikia visada post, o ne reprezentatyviai, ne į ateitį“, – sakė parlamentaras.
A. Syso teigimu, blaškymasis įvairiais klausimais G. Nausėdai kišo koją, nes taip nutolstama nuo gerovės valstybės tikslo, tačiau užsienio politikoje prezidentas, pasak jo, atrodo jau geriau.
„Dabar jis rado roges, kurias labai neblogai veža – karas, žinoma, turi neigiamą kontekstą, bet užsienio politikoje šiuo metu prezidentas, mano galva, tikrai demonstruoja tam tikrą lyderystę pagal mūsų šalies dydį. Čia turbūt jam viskas gaunasi“, – Delfi teigė socialdemokratas.
A. Lašas teigė, kad G. Nausėdai prireikė laiko surasti tikslų veikimo modelį užsienio politikoje. Visgi tam, kaip paaiškino jis, buvo ir objektyvios priežastys.
„Aišku, nepadėjo ir pandemija, kurios metu buvo pakankamai ribojami užsienio politikos žaidėjų ES susitikimai“, – priminė KTU fakulteto dekanas.
Į tą patį dėmesį atkreipė ir politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Mes turėjome pandemiją, tuos vadinamuosius lokdaunus, atvejus, kai prezidento galimybės ryškiai, išreikštai vykdyti savo konstitucines funkcijas irgi buvo apribotos. Įvairūs konfliktai, konfrontacijos su valdančiaisiais nusmukdydavo reitingus. Dabar matome, kad yra atsivėrusios didelės galimybės pasireikšti užsienio politikoje, susiklostė taip situacija, tai reitingai vėl tarsi grįžo į savo vėžes. Praktiškai per visus tris metus tokį bangavimą galime matyti“, – sakė ji.
Kas toliau
M. Maldeikis visgi išreiškė viltį, kad G. Nausėda mokosi prezidentavimo niuansų ir politinio žaidimo subtilybių.
„Aš noriu tikėti, kad prezidentas mokosi, kad jis vis labiau supranta, kur jis atėjo. Aš ypač noriu tikėti, kad jis mokosi užsienio politikoje, nes kol kas to nematau. Kol kas ta užsienio politika apsiriboja gerais santykiais su Lenkija, kas yra tam tikras simptomas mūsų bendrame kontekste. Man norėtųsi, kad prezidentas būtų draugas ir su labiau vakarietiškais ES narių lyderiais. To jam ir palinkėsiu“, – sakė Seimo narys.
A. Sysas, kalbėdamas konkrečiai apie prezidento darbus socialinėje srityje, teigė pasigendantis mokestinių įstatymų, kurie leistų valstybei pasijausti tvaresnei, nes skolintais pinigais , anot jo, „toli nenuvažiuosi“.
„Aš žiūriu per tą jo tikslą – gerovės valstybę. Uždėjus mažą lopinėlį ant tos gerovės valstybės gerovės daugiau nepasidaro. Taip, jis stengiasi, kad mažiausias pajamas gaunantys gautų kažkiek didesnį finansavimą, bet tą užtikrinti pirmiausia reikia keisti mokesčių sistemą. Jis, kaip ekonomistas, tikrai tą puikiai supranta“, – akcentavo politikas.
A. Lašo teigimu, ar prezidentas išmoko, kaip reikia suktis politinėje virtuvėje, geriausiai pasimato vidinių krizių metu, kai yra aiškus susiskaldymas.
„Naujausia krizė – Ukrainos, bet dėl to pas mus viduje nėra kažkokio politinio susiskaldymo, todėl prezidentui nereikia nieko labai rinktis: jis gali užimti tą konsensuso poziciją. Tai yra patogi pozicija ta prasme, kad nėra jokios vidinės konfrontacijos ir šiuo atveju prezidentas atrodo stipriai, užtikrintai bei aiškiai, bet tai dar nėra pats tikriausias testas.
Pats tikriausias testas yra tada, kai yra vidinis nesutarimas, tam tikras konfliktas. Kol kas, žiūrint, kiek tokių konfliktinių situacijų buvo, aš nesakyčiau, kad prezidentas geriausiai arba labai efektyviai jas išsprendė bei sugebėjo kažkaip subalansuoti tuos interesus“, – sakė KTU politologas.
Tad, pasak jo, kol kas nėra aišku, ar G. Nausėda tas „žaidimo taisykles“ jau išmoko iki galo.
„Galbūt jis tiesiog toks žmogus – jam taip atrodo, jis taip veikia tame lauke, todėl kartais sunku apsispręsti, ar jis išmoko. Palaukime dar vienos krizės, kur bus vidinės įtampos ir tada galėsime nuspręsti, ar jis jau kažką išmokęs“, – teigė A. Lašas.
Visgi G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė mananti, kad, palyginus su pirmuoju prezidentavimo pusmečiu, G. Nausėda atrodo pramokęs politikos niuansus.
„Negalime vertinti trijų metu perspektyvos neatsižvelgdami į likusių nepilnų dviejų metų perspektyvą – laukia dar ganėtinai sunki kadencijos pabaiga, bus greičiausiai sprendimų, kada prezidentas turės parodyti ne tik savo vertybines nuostatas, bet ir būtent tai, ar, ir kiek išmoko tų politinio žaidimo vingrybių“, – sakė KU politologė.
Jos teigimu, tą bus galima pamatyti, jei G. Nausėdai teks spęsti, ar pasirašyti Civilinės sąjungos įstatymą, taip pat – jei kitąmet, tęsiantis karui, ištiks ekonominė krizė. Vis šios situacijos, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, sukeltų iššūkį prezidentui, kurio metu turėtų pasimatyti jo gebėjimai politiniame lauke.
„Tai nulems, be abejo, ir būsimus prezidento rinkimus“, – pridūrė politologė.
