Ketvirtadienį L. Jonausko įregistruotose pataisose į Darbo kodeksą siūlomą įrašyti straipsnį, kuris reglamentuotų tokių atostogų suteikimo tvarką.
Socialdemokrato siūlymu, laisvą nuo darbo laiką apmokėtų darbdavys, o sveikatos gerinimo diena galėtų būti suteikiama net jos paprašius tą pačią dieną – jei darbuotojas spėtų pateikti prašymą likus valandai iki darbo dienos pradžios.
Teisė į penkias laisvas dienas būtų prarandama praėjus metams nuo darbo santykių pradžios, už jas nebūtų mokama kompensacija.
L. Jonauskas siūlo papildomas atostogų dienas įteisinti nuo kitų metų. Tokių dienų poreikį jis aiškina žmonių sergamumu lėtinėmis ligomis, fizinio aktyvumo stoka, laisvas laikas esą pagerintų ne tik fizinę, bet ir psichinę lietuvių sveikatą.
Tokios atostogos, anot Seimo nario, padėtų darbuotojams lengviau išgyventi tokius ūmius skausmus, kaip itin dideli menstruacijų skausmai, migrenos priepuoliai.
Lingė: našta darbdaviui augtų neproporcingai
Vyriausybė ir profesinės sąjungos kiek anksčiau yra sutarusios dėl penkių dienų atostogų sveikatai gerinti, jos suteikiamos tik kolektyvinę sutartį su darbdaviu pasirašiusių profsąjungų nariams, kurie nesinaudojo mokymosi atostogomis.
Kitaip tariant, L. Jonauskas siūlo tokias atostogas padaryti prieinamas visiems, ne tik profsąjungų nariams.
Parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius M. Lingė sakė, kad tokiam reguliavimui tapus privalomu, neproporcingai augtų našta darbdaviui.
„Ir labai stipriai augtų, nes čia, galima sakyti, atsiranda penki nauji mamadieniai, kuriuos papildomai turėtų apmokėti darbdavys. Net dėl vieno mamadienio yra kilę labai dideli ginčai“, – teigė jis.
Politiko teigimu, jei tokiam siūlymui Seime būtų pritarta po pateikimo, šis klausimas keltųsi į Trišalę tarybą, kurioje dėl to kalbėtųsi darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.
„Matant, kaip Trišalėje taryboje vyksta diskusijos, kurias teko šviežiai turėti dėl mamadienių... O tai tik nedidelė dalis to, kas dabar siūloma. Net neabejoju, kad verslas su tuo nesutiks“, – kalbėjo jis.
Privatus sektorius, anot komiteto pirmininko, šiuo metu turi įvairių priemonių, kuriomis skatina darbuotojus – pavyzdžiui, suteikia sporto klubo abonementą, privatų sveikatos draudimą. Seimo nario nuomone, į tai kištis nereikėtų.
„Tas „sveikatai gerinti“ skamba taip, kaip kartais būna po gero savaitgalio, kai negali ateiti į darbą. Kad nepradėtume kurti tokių kuriozinių situacijų ir brangiai kainuojančių priemonių“, – skeptiškai socialdemokrato siūlymą įvertino jis.
M. Lingė atkreipė dėmesį, kad jei penkių papildomų laisvų dienų nuostatą išimtume iš kolektyvinių sutarčių, žmonės nebūtų skatinami jungtis prie profesinių sąjungų. Todėl esą jam keista, kad tokį pasiūlymą pateikė socialdemokratas, nes socialdemokratai kaip tik teigia skatinantys žmones jungtis į profsąjungas, didinti darbuotojų derybinę galią susitarti dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų.
„Taip paneigiama prasmė priklausyti profesinėms sąjungoms ir jungtis prie kolektyvinės sutarties“, – kalbėjo jis.
