Karo įtaka
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis laidoje teigė, jog reitingus veikia ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.
„Taip turėjo įvykti, nes karo būvis, į kurį įsitraukė visa Europa, greičiausiai ir visas pasaulis, paveikė ir Lietuvos vidaus politiką. Todėl daugelis politinių jėgų, politikai, kurių reitingai buvo ant ribos, ar rodė tendenciją mažėti, jie pasikeitė būtent dėl jų aktyvumo karo fone. Jis suteikė savotišką pagreitį ir padidino dėmesį iš visuomenės jų atžvilgiu. Ir tas dėmesys atsispindi tuose reitinguose“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė L. Bielinis.
Politologas kalbėjo, jog adekvačiai ir energingai į karą sureagavę politikai tampa ir dėmesio objektais.
„Savo sąsaja su karu nėra reitingo biznis, tiesiog mes negalime to apeiti. Ir tie, kurie bando nutylėti, jie savotiškai nutyli save ir mūsų dėmesio sferoje“, – teigė VDU profesorius.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas teigė, jog skirtingi skirtingų reitingų rezultatai rodo, jog trys politinės jėgos: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ vis keičiasi vietomis, nes pozicijos jų gana panašios.
„O kaip realiai jos lyderiauja, parodys tik rinkimai“, – sakė MRU politologas.
Su tuo sutiko ir politologas L. Bielinis.
„Jos turbūt labiausiai pretenduoja į ateities bonusus“, – kalbėjo L. Bielinis.
MRU politologas V. Dumbliauskas priminė, jog 2016–ųjų metų Seimo rinkimus laimėjo lyg iš niekur atsiradusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o 2020–aisiais netikėtai, anot laidos pašnekovo, „iššovė“ Laisvės partija. Tad galbūt tai kartosis ir 2024 metais, kai dabar lyderiaujantis trejetukas keisis.
„Mes turime gražią tradiciją – praktiškai prieš visus Seimo rinkimus atsiranda nauja partija. (…) Tokia tradicija dar gali pasikartoti, dar kažkas gali iššauti, mes to negalime atmesti jokiu būdu“, – tikino MRU politologas V. Dumbliauskas. Bet kol kas pasakyti, kokia konkreti politinė jėga tai galėtų būti, negalima.
Silpniausia Nausėdos vieta – Seimas
Kalbėdamas apie šalies vadovo G. Nausėdos vertinimą, VDU profesorius, politologas L. Bielinis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, jog tenka pripažinti, kad treji metai jam buvo sunkūs.
„Pati sudėtingiau situacija, arba pati silpniausia vieta prezidento institucijos ir G. Nausėdos taip pat, yra Seimas. Nes prezidentas, neturintis aiškios atramos Seime, savo šalininkų grupuotės, frakcijų, visada būna labai silpnas. Nes mes esame parlamentinė respublika, su nedidelėmis galiomis, suteiktomis prezidentui. Dėl tos priežasties mūsų parlamentas diktuoja savo valią.
O tai reiškia, kad reikalui ar kaprizui esant ignoruoja prezidento veiksmus, interesus. Tą mes matėme ne tik G. Nausėdos atžvilgiu, ir kitų prezidentų taip pat“, – laidoje sakė politologas L. Bielinis.
Politologas kalbėjo, jog prezidentas G. Nausėda vienu ar kitu klausimu Seime gali surasti savo šalininką – tai LVŽS, tai LSDP, tai dar kažką kito.
„Taip jis laviruodamas, o reikia pripažinti, kad G. Nausėda išmoko tarp politinių jėgų laviruoti ir remtis tai į vieną, tai į kitą politinę jėgą, viešąją nuomonę. Ir tai leidžia jam pakankamai stipriai laikytis paviršiuje, būti matomam“, – įžvalgomis laidoje dalijosi politologas L. Bielinis.
VDU profesorius teigė, jog kai kurie G. Nausėdos pasiūlymai vidaus politikoje būdavo kritikuojami vien dėl to, kad tai pasiūlė jis, o ne valdančioji dauguma.
„Karo situacija savotiškai padeda prezidentui. Nes čia prezidentas neišvengiamai gali, privalo ir vykdo daugelį papildomų, susietų su šiais karo reikalais. (…) Ir neišvengiamai valdantieji ima bendradarbiauti su prezidentu, nes jo šioje situacijoje neapeisi“, – teigė VDU profesorius L. Bielinis, teigdamas, jog todėl ir yra matomas reitingų augimas.
MRU politologas V. Dumbliauskas dar priminė, jog G. Nausėda buvo išrinktas vadinamojo „kairiojo elektorato“, o kai valdžioje dešinieji – konfliktas yra užprogramuotas.
Blinkevičiūtės fenomenas
Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad po G. Nausėdos rikiuojasi LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė. VDU profesorius, politologas L. Bielinis svarstė, jog ši politikė jau ilgą laiką vertinama vyresnio amžiaus žmonių grupėse.
„Pensininkų motina ji net buvo įvardinta. Bet ne visi Lietuvoje yra pensininkai ir ne visi ją palaikantys taip pat tokie. Kita vertus, turime suvokti, kad politinio lauko kairėje nėra ryškaus politiko“, – sakė politologas L. Bielinis.
MRU politologas V. Dumbliauskas, kalbėdamas apie V. Blinkevičiūtę teigė, jog tai yra „Dievo dovana“.
„Ji turi Dievo dovaną. (…) Ji rūpestinga, geraširdė, geranoriška, čia yra fenomenas“, – tikino jis.
O ministrės pirmininkės I. Šimonytės reitingai neauga, nes Vyriausybė gyventojų akyse yra atsakinga už visas problemas, svarstė politologas L. Bielinis.
„I. Šimonytės likimas susietas su Vyriausybe ir jos atsakomybe už visa tai, kas vyksta Lietuvoje – už visą ūkį, visas pensijas, visas krizes, pabrangimus. (…) I. Šimonytė, ypač šiuo metu, yra atsakinga už visas tas problemas, kurios mus užgula. Ne Seimas, ne prezidentas, o Vyriausybė. Ir tai atsispindi reitinguose, norime to, ar ne“, – teigė VDU profesorius L. Bielinis.
Du blokai
Delfi primena, kad reitingų lentelės viršuje kol kas įsitvirtina trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir demokratai, rodo praėjusį šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa.
Jos duomenimis, jei artimiausią sekmadienį vyktų rinkimai, už opozicinę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) balsuotų 15,7 proc. apklaustų gyventojų, valdančioji Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) gautų 12,1 proc. balsų, opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 11,6 proc. balsų.
Palyginti su ankstesne kovą atlikta „Vilmorus“ apklausa, pirmojo trejetuko išsidėstymas prieš du mėnesius buvo kitoks, tačiau partijų reitingai keitėsi paklaidos ribose.
Kovo apklausos duomenimis, LSDP savo balsą žadėjo 14,3 proc. apklaustų gyventojų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 12,3 proc., konservatoriams – 11,8 procento.
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 5,5 proc. respondentų palaikymu per pusę metų prarado pusę savo elektorato.
„Čia jau kita lyga žaidėjų“, – apie „valstiečius“ ir žemiau esančius liberalus bei „darbiečius“ sakė „Vilmorus“ direktorius.
Apklausa rodo, jog valdantysis Liberalų sąjūdis sulauktų 5,3 proc., o opozicinė Darbo partija – 3,7 proc. paramos. Už valdančiąją Laisvės partiją balsuotų 2,6 proc. respondentų.
Auga Nausėdos populiarumas
Naujausioje reitingų lentelėje į viršų šoko prezidento G. Nausėdos populiarumas – jį teigiamai vertina 60,3 proc. gyventojų, rodo apklausa. O kovo mėnesį palaikymas siekė 51,4 procento.
Neigiamai prezidentų vertina 21 proc. respondentų (kovą – 26,8 proc.).
Antra pagal populiarumą yra opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė su 45,7 proc. (kovą – 41,5 proc.) teigiamų vertinimų, neigiamų – 27,2 proc. (27 proc.).
Trečias – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kurį teigiamai vertina 43,6 proc. (39,9 proc.) respondentų, neigiamai – 26,2 proc. (28,4 proc.)
Ketvirtoje vietoje Saulius Skvernelis su 40,8 proc. palankių vertinimų (37,4 proc.), penktoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen su 37 proc. (36,2 proc.), šeštoje – premjerė Ingrida Šimonytė su 35,2 proc. (35,5 proc.), septintoje – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su 31,3 proc. (28,9 proc.), aštuntoje – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė su 30,9 proc. (27,8 proc.), devintoje – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su 27,7 proc. (26,9 proc.), dešimtoje – finansų ministrė Gintarė Skaistė su 26,4 proc. (20,8 proc).
