„Manau apie tai reikia diskutuoti plačiai – esamas mamų išmokas ir infliaciją, būtinuosius kūdikiui produktus ir jų apmokestinimą PVM (kūdikių maisto produktai yra ypatingai brangūs, tuo gali įsitikinti kiekvienas pilietis bet kurioje parduotuvėje)“, – „Delfi“ rašė skaitytoja Rita.
Ji prašė įvertinti Seimo narių siūlymą dėl motinystės išmokų pakeitimų. Iš moters laiško matosi, kad ji yra pasiklydusi tarp Vyriausybės anksčiau teiktų siūlymų ir dabar jau patikslintų
„Statistinis lietuvis vaikų augint su tokiomis pajamomis tiesiog negali. Nedarysiu net teorinio bandymo pagyvent iš savo - 45 - 25 proc. pajamų ir už juos parduotuvėje įsigyti mišinukų, košyčių, geresnės mėsytės, sauskelnių, susimokėti mokesčius ir t.t.“, – rašė ponia Rita.
Ji taip pat kritikavo tai, kad išmokoms taikomos „lubos“.
„Būtina pabrėžti, kad tie procentai mokami ne nuo pilnos algos – yra „lubos“, 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Jeigu mama dirbo daug ir uždirbo daugiau, ji skriaudžiama dar stipriau. Bet, kol ji dirbo ir mokėjo pajamų ir kitus mokesčius į biudžetą valdžia jos pinigus ėmė su fanatizmu – nuo visos algos. Tai gal virš 2 vidutinių darbo užmokesčių irgi nereikėtų mokėti mokesčių, jei išmokų lubos taip nustatomos?“, – piktinosi moteris.
Yra pasikeitimų
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Seime svarstymo metu situacija šiek tiek pasikeitė nuo pradinių. Po svarstymo Seimas pritarė siūlymams, pagal kuriuos, tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc. (iki mokesčių).
Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo, rašė BNS.
Seimui siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės.
Tokias atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo iki jam sukaks dveji metai.
Šiuo laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansiškai šeimoms būtų palankiau negu dabar.
Tais atvejais, kai vaiką augintų tik vienas iš tėvų, jis galės gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį.
Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.
Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio. Tai gi – ne nuo rugpjūčio, kaip buvo svarstoma anksčiau.
Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo (po mokesčių arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus, pirmaisiais metais – 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.
Pyksta dėl siūlymų
„Delfi“ laišką parašiusi ponia Rita piktinosi siūlymais, ir atkreipė dėmesį į prastėjančią demografinę situaciją.
„Apgailėtinai skamba mokslininkų rypavimai, kad 2021 metais Lietuvoje viso labo gimė tik 23 tūkst. vaikų. Tai reiškia, kad po 18 – 24 metų tik tiek ateis į darbo rinką. Mano aplinkoje jau garsiai skamba kalbos apie emigravimą, ką rodo ir statistika. Nekalbu jau apie būsimą privalomą prievolę vyrams eiti į atostogas dviem mėnesiams. Darbdaviai tik ir laukia tokių darbuotojų, o tėčiai, uždirbantys daugiau, atsitrenks į tas pačias išmokų lubas, atostogų neims ir tie du mėnesiai bus pavogti iš mamos.
Taip, užsienyje išleidžia į motinystės atostogas trumpiau, bet neapiplėšinėja, esant tokiai infliacijai. (...) Mamoms algų dėl infliacijos neindeksuoja, moka nuo buvusios prieš gimdymą, primenu, vartotojų indekso pokytis sausį – balandį – 6,2 proc.“, – ragindama spausti Seimo narius nepritarti įstatymų pakeitimams rašė ponia Rita.
Nesutinka, kad nuskriaudžia tėvus
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Mindaugas Lingė pastebėjo, kad ir dabar išmokos dydis pirmaisiais metais siekia apie 54 proc., antraisiais – apie 31 procentą.
„Tie dydžiai yra mažinami tik dėl to, kad atsiranda keturi neperleidžiami mėnesiai, kurie yra apmokami dosniau negu buvo (ir tebėra) dabar galiojančioje tvarkoje. 78 proc. „nuo popieriaus“ skaičiuojamo atlyginimo, tai reiškia „į rankas“ 100 proc ., gaunasi net ir šiek tiek daugiau po kablelio, dydis bus neperleidžiamais mėnesiais. Tai gi susumavus viso laikotarpio gautą išmoką, nepriklausomai nuo to, kad tie procentai yra šiek tiek mažesni, bet bendra suma tikrai yra nemažėjanti, jeigu tėvai naudosis galimybe, ir abu pasinaudos neperleidžiamų mėnesių dosniau apmokamu laikotarpiu“, – aiškino M. Lingė.
Jis užakcentavo, kad Seimas po svarstymo pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui antraisiais metais mokėti ne 25 proc., o 30 procentų.
„Tas dydis yra tik šiek tiek mažesnis negu dabar antraisiais metais galiojantis. Dėl to vaiko priežiūros išmokų sistemos kaina dar labiau auga. (…) Pakeitimai reikalauja papildomų lėšų, ir tų lėšų (…) kitiems metams reikėtų papildomai apie 31 mln. eurų daugiau, negu reikia nieko nedarant. Tai negali būti bloginanti situacija, jeigu reikia papildomų išlaidų“, – sakė M. Lingė.
Pasak politiko, blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, kad patys tėvai nesirinktų naudotis dviem neperleidžiamais mėnesiais. Jis taip pat akcentavo, kad tie procentai – 30 proc. arba 45 proc. yra skaičiuojami nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių. „Į rankas“ procentai gaunasi didesni.
„Pavyzdžiui, kas yra 30 proc. nuo bruto, tai „į rankas“ yra beveik 39 procentai“, – aiškino M. Lingė.
Nuo neperleidžiamų mėnesių tėčiui niekur ES pabėgti nepavyks
Politikai nėra atlikę apklausos, ar vyrai rinktųsi eiti neperleidžiamų dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų.
„Tik praktika parodytų, kaip klostosi dalykai. Bet svarbu, kad tai yra keičiame ne tik Lietuvoje. Tai yra direktyvinė nuostata, kuri yra perkeliama į visos Europos teisę. Jeigu kažkas sako, kad čia galvojama apie emigraciją, tai emigravus į bet kurią Europos Sąjungos (ES) valstybę praktiškai visur bus susiduriama su dviem neperleidžiamais mėnesiais, ir ta nuostata galiotų visoje ES“, – sakė M. Lingė.
Jis paaiškino, kad tas pasiūlymas ES mastu atsiranda, siekiant keisti žmonių mastymą ir elgseną. Tai yra, kad tėčiai būtų skatinami įsitraukti aktyviau į vaiko priežiūrą.
„Tai yra vienas mokslinių tyrimų patvirtintų faktų, kad tas vaidmuo ir dalyvavimas ankstyvoje raidoje yra ypatingai svarbus. Ši priemonė taip pat skatintų tą dalyką daryti.
O antroji svarbi nuostata, kurią ši direktyva skatintų, tai yra tai, kaip moterims būtų kuriamos patrauklesnės sąlygos greičiau grįžti į aktyvesnį visuomeninį gyvenimą ir darbo rinką. Prognozuojama, kad tėčiai rinktųsi paskutiniais paskutiniais mėnesiais, kada mamos, tikėtina, jau galėtų grįžti į darbus“, – dėstė M. Lingė.
PVM lengvatų kūdikių prekėms nesvarsto
PVM lengvatos kūdikių prekėms nėra svarstomos.
„Apskritai šita Vyriausybė dėl PVM lengvatų laikosi bendro principo, kad, pirmiausia, iš to išlošia ne tiesioginiai paslaugos gavėjai, vartotojai, o tai yra pirmiausia pagalba verslui, prekybininkams, kurie ilgainiui ir gauna didžiausią PVM sumažinimo naudą“, – sakė M. Lingė.
Atliepdamas į laiške išsakytą nerimą dėl demografinių tendencijų, politikas pažymėjo, kad išmokų politika nėra tas veiksnys, kuris skatina apsispręsti, ar susilaukti vaikų.
„Mūsų kaimyninės Lenkijos yra akivaizdžiausias pavyzdys, kada bandė didesnėmis ir dosniomis išmokomis padidinti gimstamumą. (…) Penkių-šešių metų laikas leidžia pamatyti, kad demografinei situacijai tas paketas neturėjo absoliučiai jokios įtakos. Gimstamumas net mažėjo“, – teigė M. Lingė.
Pasak jo, šiuo atveju labiau veikia kompleksas įvairių kitų priemonių.
„Tai yra, ar yra išvystyta vaikų priežiūros sistema, darželiai, mokyklos, galimybės derinti darbą, šeimą. Tai yra tie veiksniai, kurie labiau daro įtaką planuojant šeimos pagausėjimą“, – sakė M. Lingė.
Skaičiuoja, kad dalis šeimų nukentės
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras iš opozicinės demokratų frakcijos Seime Linas Kukuraitis aiškino, kad tas įstatymas, dėl kurio dar laukia galutinis balsavimas Seime, bando įvesti europinės direktyvos nuostatas, kurioms Lietuva yra pritarusi prieš keletą metų. Tai yra dėl dviejų neperleidžiamų mėnesių.
„Klausimas, kaip tai yra daroma. Taip, kaip siūloma ministerijos, yra geresnis variantas šeimoms, jeigu yra idealus atvejis. Tai reiškia, kad abu tėvai dirba, ir abu tėvai pasiims neperleidžiamas, tada finansiškai gaunasi geresnis variantas šeimoms dėl 18 mėnesių.
Dėl 24 mėnesių buvo pradžioje, kad lyg ir panašus arba net blogesnis, bet dabar, kadangi Seimas svarstymo stadijoje priėmė pasiūlymą padidinti nuo 25 proc. iki 30 proc. 24 mėnesių antrųjų metų išmokų, tada 18 ir 24 mėnesių variante finansinė išraiška šeimoms susivienodina. Galbūt net labai nežymiai geresnė yra 24 mėnesių atveju“, – aiškino L. Kukuraitis.
Pasak politiko, po pataisų Seime dabar jau abiem atvejais, jeigu šeima gyvena idealioje situacijoje, kur abu tėvai gali pasiimti neperleidžiamas išmokas, tada šeima gaus daugiau, negu kad gautų dabar.
„Tačiau didžiausia problema, kad tikrai ne visos šeimos gyvena idealiose situacijose. Jeigu tarkime dirbama nedraudžiamomis pajamomis, tai yra, pavyzdžiui, su verslo liudijimu, individualia veikla, kur nedraudžia motinystės arba vaiko priežiūros draudimu, tokiu atveju net, jeigu žmonės ir norėtų neperleidžiamomis naudotis, išmokų negautų.
Arba tarkime, jei vienas iš tėvų dirba kažkur užsienyje, arba dėl kitų priežasčių, kurios neretai susiję ir su darbdavių elgesiu santykiuose su darbuotojais, (...) tada šeimos sąlyginiai galėtų pralaimėti, lyginant su dabartine situacija“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak jo, tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja papildomai 30 mln. eurų iš „Sodros“, tai įskaičiuoja visus idealioje situacijoje.
„Mano nuomone, tai neatitiks tikrovės, ir bus dalis šeimų, kurios deja nukentės“, – teigė L. Kukuraitis.
Siūlo padėti šeimoms per „vaiko pinigus“
Kalbėdamas apie paramą šeimoms infliacijos akivaizdoje buvęs ministras priminė „vaiko pinigus“.
„Kai mes žiūrime į išmokų padidinimus, tai turime labai aiškią vaiko išmoką, per kurią būtų galima padėti šeimoms šiuo sudėtingu laiku. Deja vaiko išmoka auga labai lėtai, turint galvoja, kad bazė vaiko išmokos yra pakankamai maža. Net, jeigu ir sakoma, kad didinama 15 proc., tai pati vaiko išmoka yra labai nedidelė – jeigu buvo 70 eurų, tai dabar padidinus iki 80 eurų, tas nekompensuos išlaidų, kurios žmonėms auga. Nes ir pati išmoka nekompensuoja visų išlaidų, kurias tėvai turi dėl vaikų“, – teigė L. Kukuraitis.
Politikas apibendrino savo mintį, kad tėvams išlaidos dėl vaikų auga kur kas sparčiau negu valstybė per vaiko išmokas prideda.
„Šiuo atveju mes siūlėme būti kur kas ambicingesniais. Deja taip neįvyko. Bet tai yra labai konkretus instrumentas, kaip padėti vaikus auginančioms šeimoms“, – sakė L. Kukuraitis.
