Institucijos kelias nelengvas: nesutarta dėl poreikio, buvo vetuota, kreiptasi į KT
Kaip numatyta Žvalgybos kontrolierių įstatyme, kurį Seimas priėmė 2021 m. gruodžio 23 dieną, Lietuvos teisinėje sistemoje steigiama nauja kontrolės institucija. Joje dirbs du Seimo skirti valstybės pareigūnai, kurie turės įgaliojimus atlikti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
Prezidentas įstatymą buvo vetavęs argumentuodamas, kad žvalgybos kontrolieriaus institucija su dideliais įgaliojimais gali kelti riziką žvalgybos institucijoms. Žvalgybos kontrolierius esą apribotų iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, tad taip būtų silpninamas šio pareigūno vaidmuo ginant žmogaus teises.
„Šalies vadovas pabrėžia, kad Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus“, – buvo sakoma prezidentui vetuojant įstatymą.
Visgi įstatymas dėl naujo kontrolieriaus steigimo turėjo platų palaikymą Seime – už tai, kad būtų atmesta prezidento veto, balsavo 77 parlamentarai. Paskui nepritariantys įstatymui 32 parlamentarai pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).
Viena iš kreipimosi autorių Seimo narė Agnė Širinskienė teigė, kad įstatymas dėl žvalgybos ombudsmeno instituto įsteigimo priimtas netinkamai parengtas. Kreipimesi iš esmės prašoma, kad teismas įvertintų, ar žvalgybos kontrolieriaus institucija nedubliuotų Seimo kontrolieriaus funkcijų.
Be to, prašoma įvertinti, ar nesudaromos galimybės disponuoti jautria informacija ir apsunkinti žvalgybos institucijų darbą.
„Galimi atvejai, kai ne slaptos informacijos, o vien žvalgybos kontrolieriaus atliekamo tyrimo faktų ar ribų, už kurių prasideda valstybės paslaptis, išviešinimas tiek priešiškoms valstybėms, tiek asmenims, kuriems taikomi žvalgybos pareigūnų veiksmai, gali būti gana informatyvu ir dėl to gali pakenkti žvalgybos institucijų veiklai, padaryti žalos Konstitucijos 1, 3 bei 10 straipsnyje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms“, – rašoma kreipimesi į KT.
Palaikymas Seime platus: tikisi „neįsileisti dramblio į porceliano parduotuvę“
Nepaisant to, kad dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, panašu, jog dauguma frakcijų – ir valdančiųjų, ir opozicinių – palaiko šią instituciją bei mato jos poreikį, tačiau kalba apie būtiną veiklos stebėseną.
„Vien tai, kad pirmas žingsnis padarytas ir kad tokia institucija įsteigta, iš tiesų yra pozityvus dalykas. Jį seniai reikėjo padaryti, nes, su visa pagarba mūsų žvalgybos institucijoms, kartais <...> galėdavo susidaryti vaizdas, kad daugiau ar mažiau gali būti politikuojama“, – Delfi sakė Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis.
Saugiklių sistema žvalgybinių institucijų veikloje, pasak jo, buvo būtina.
„Pirma, tegul paskiria tuos ombudsmenus, tegul įsivažiuoja, pasižiūrėsime, kaip veikia. Galbūt apskritai sistemą reikės tobulinti – galbūt vienur didinti įgaliojimus, o kitur mažinti. Tegul pradeda veikti ir žiūrėsime; man atrodo, kad tai labai svarbus ir būtinas žingsnis, kurį reikėjo padaryti anksčiau ir kurį nemaža dalis ES valstybių padarė“, – sakė A. Mazuronis.
Komentuodamas naujai institucijai tenkančią kritiką, parlamentaras atkreipė dėmesį, kad žvalgybos institucijų vadovus bet kokiu atveju ir iki šiol skirdavo politikai.
„Mano nuomone, priklausomumo ar nepriklausomumo prasme niekas nesikeičia, o prezidentūros neigiama reakcija suprantama, nes, matyt, jie tai mato kaip tam tikrą įgaliojimų arba atsakomybių „nuėmimą“ nuo prezidentūros, savo galių susiaurinimą šioje situacijoje, bet, mano galva, tai šiek tiek siauras požiūris, prezidentūros galios nėra sumažinamos. Tiesiog atsiranda papildoma saugiklių sistema“, – teigė Darbo partijos frakcijos atstovas.
Naują kontrolieriaus instituciją įvertino ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
„Ta institucija iš tikrųjų yra Trojos arklys. Viena vertus, tikslas teigiamas – užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos skaidrumą, žmogaus teisių principų laikymąsi, kas yra nekvestionuotina, ir visi tam pritaria. Kita vertus, <...> kaip tai bus padaryta.
Mūsų valstybė turi vidutiniško gerumo patirtį politizuodama institucijas, kurių politizuoti nereikia, ir mes labai sunkiai iš to lipame. Aš labai atidžiai stebėsiu šį procesą, <…> ar tai nebus situacija, kai bandoma tam tikrus politinius žaidimus perkelti į ombudsmeno ir žvalgybos veiklos sritį, – taip būtų netinkama“, – akcentavo parlamentarė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ši pareigybė yra unikali – žmogus turi gerą suprasti žvalgybos metodus, išmanyti žmogaus teisių specifiką bei mokėti dirbti su jautria informacija.
„Koks asmuo mūsų valstybėje būtų ekspertas ir žvalgybos, ir žmogaus teisių klausimais, man šiuo metu sunku pasakyti. Dėl to labai svarbu, kaip bus suformuota komanda“, – sakė D. Šakalienė.
„Kaip dabar išsaugoti tą balansą, kad žvalgybos kontrolierius netaptų dramblys porceliano parduotuvėje, o taptų mentoriumi, pagalbininku ir kontrolieriumi, bus labai sunki užduotis“, – akcentavo socialdemokratė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Dainiaus Gaižausko teigimu, žvalgybos kontrolierių institucija neturėtų apsiriboti keliais žmonėmis, o turėtų veikti kaip atskiras padalinys.
„Taip, kaip dabar sugalvota, manau, visgi bus daugiau formalus atlikimas, nes skundų ir pranešimų yra daugybė – tiek apie kriminalinės žvalgybos galimus pažeidimus, tiek apie žvalgybos, tiek karinės žvalgybos. Kad galėtum tai patikrinti, reikia turėti specifinių žinių, būtina išmanyti tą sistemą“, – komentavo Seimo narys.
Visgi jis akcentavo, kad žvalgybos kontrolierius yra geras pirmasis žingsnis, ir teigė labai laukiantis pirmųjų kandidatūrų.
„Aš viliuosi, kad kai prasidės vienas kitas skundo, prašymo arba tyrimo procesas, <…> pamatysime, jog vis dėlto reikia instituciją stiprinti, reikia kokių nors papildomų instrumentų, priežiūros ir taip toliau. Gal išsivystysime į platesnius vandenis, juolab kad ateina laikas žiūrėti ir į kriminalinės žvalgybos elementą“, – teigė D. Gaižauskas.
Žvalgybos kontrolieriaus poreikį sakė matantis ir Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Mano nuomone, ši pozicija reikalinga. Apskritai ombudsmeno institucijos stiprinimas turėtų būti kaip tam tikra Lietuvos politikos kryptis, padedanti labiau apsaugoti žmogaus teises. Žvalgyba, įvertinant jos gerą darbą, kartu susiduria su klausimais, kuriuos visuomenė užduoda, – kodėl iš tikrųjų yra toks didelis skaičius žmonių, kurie vienaip ar kitaip sekami, ar jų pasiklausoma ir panašiai. Tokia situacija diktuoja poreikį žvalgybos kontrolę stiprinti“, – sakė politikas.
Buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat teigė kol kas optimistiškai žiūrintis į naują kontrolieriaus instituciją.
„Kalbant apie žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijas, efektyvios parlamentinės kontrolės nėra, turint omeny jautriausius klausimus, susijusius su žmogaus teisių bei laisvių ribojimais, įvairiais metodais, kurie taikomi, kišantis į žmogaus privatų gyvenimą. Jeigu tas įstatymas, kuris pradės galioti liepos 1 dieną, bus tinkamai įgyvendintas, tai bus milžiniškas žingsnis į priekį, kalbant apie žmogaus teisių apsaugą“, – Delfi sakė politikas.
Gali tekti Seimui kandidatą teikti nesulaukus Konstitucinio Teismo verdikto
Kaip praėjusią savaitę rašė BNS, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen vieną iš dviejų kontrolierių kandidatūrų ketina pateikti iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
Ji nesiryžo prognozuoti, ar pirmasis kontrolierius bus patvirtintas iki liepos 1-osios, kai naujoji institucija turi pradėti veikti.
„Kaip procedūra vyks Seime, nesiimčiau prognozuoti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Taigi, jei iki birželio pabaigos KT nepaskelbs verdikto reaguodamas į jau minėtą Seimo narių grupės kreipimąsi, Seimo pirmininkė vis tiek teiks parlamentui kandidatą.
„Konstitucinis Teismas dalį prašymo įvertinti kai kurių Žvalgybos kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstatymų nuostatų konstitucingumą priėmė nagrinėti 2022 m. kovo 3 d. sprendimu. Ši byla yra 10-ta nagrinėjimo laukiančių konstitucinės justicijos bylų eilėje. Kadangi paprastai bylos Konstituciniame Teisme nagrinėjamos eilės tvarka, kol kas nėra galimybės prognozuoti, kada ji bus išnagrinėta. Vidutiniškai bylų nagrinėjimas Konstituciniame Teisme užtrunka apie metus“, – rašoma Delfi atsiųstame KT atstovės Giedrės Maksimaitytės komentare.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, laikinai užteks ir vieno paskirto ombudsmeno, kad įstaiga pradėtų veikti.
„Liepos 1 dieną žvalgybos kontrolieriaus institucija tikrai pradės veikti. Kad ji pradėtų veikti, kol kas užtenka ir vieno žvalgybos kontrolieriaus. Antrą galėsime paskirti gal ir vėliau“, – BNS sakė parlamentaras.
Seimo pirmininkės įgaliojimu Konstituciniam Teismui paaiškinimą rašęs L. Kasčiūnas rašte išdėstė argumentus, kodėl tokios institucijos reikia ir kodėl ji nedubliuotų Seimo kontrolieriaus veiklos.
„Viena svarbiausių aplinkybių, lėmusių poreikį įsteigti šią naują kontrolės instituciją, buvo tai, kad plataus mandato žmogaus teisių ombudsmenai – Seimo kontrolieriai – susidūrė su specialios ekspertizės ir laiko poreikio problema, nes žvalgybos institucijų veiklos kontrolei vykdyti reikia specifinių ekspertinių žinių ir laiko; šio įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Konstitucijos 73 straipsniu, kuriame nustatyta, kad prireikus Seimas steigia kontrolės institucijas“, – rašoma L. Kasčiūno paaiškinime teismui.
Jame taip pat pažymima, kad žvalgybos kontrolierių kompetencija „yra kur kas platesnė nei vien skundų dėl žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo nagrinėjimas“.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, du žvalgybos kontrolieriai yra Seimo skiriami valstybės pareigūnai, jie prižiūrės žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir vertins jų veiklos atitiktį žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams.
Žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos magistro laipsnį ir ne mažiau kaip dešimties metų darbo nacionalinio saugumo ir gynybos srityje turintis Lietuvos pilietis. Pastaruosius penkerius metus jis negali būti buvęs valstybės politiku.
Šiuos pareigūnus penkerių metų kadencijai skiria parlamentas Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
