„Pirmaisiais vasaros mėnesiais gyventojus pasieks šeštadaliu didesnės pensijos ir socialinės išmokos, penktadaliu didėjančios šalpos pensijos, vidutinę pensiją gaunančių senjorų pajamos per metus ūgtels 700 eurų. Didėjant valstybės remiamų pajamų dydžiui, kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas plėsis dar maždaug penktadaliu. Įvertinus pasaulines kainų ir infliacijos augimo tendencijas, Vyriausybė dar praėjusį rudenį ėmėsi strategijos didinti gyventojų pajamas, iš dalies kompensuoti išaugusias energijos išteklių kainas ir taip bent iš dalies sušvelninti Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus geopolitinius, infliacijos padarinius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė ministrė Monika Navickienė.
Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau birželį. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos. Tiems, kuriems jos priklauso, padidintas gaus liepos mėnesį. Padidintos išmokos vaikams, socialinė pašalpa, šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos gyventojus pasieks liepos mėnesį, nes jos skaičiuojamos už praėjusį mėnesį.
Didesnės pensijos
Nuo vasaros pradžios socialinio draudimo pensijos papildomai dar didėja 5 proc., iš viso šiemet pensijos auga šeštadaliu, palyginti su pernai. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės apie 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės apie 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims nustatyto netekto darbingumo lygio, papildomai didės nuo 10 iki 21 euro. Socialinio draudimo bazinė pensija sieks 225,84 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 euro.
Nuo vasaros karių, pareigūnų valstybinės pensijos padidės 5 proc. Dešimtadaliu ūgtels pirmojo ir antrojo laipsnių pensijos, tiek pat procentų didės ir mokslininkų bei nukentėjusių asmenų pensijos.
Didesnės socialinės išmokos
Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios didės iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtels 21 proc., palyginti su 2021 metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Numatytos priemonės pasižymi taiklumu, jų didžiausią naudą pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai.
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų, 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ – 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padės 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.
Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,2 euro.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 147 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 129 eurai, 2021 m. – 128 eurai). Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 109 eurų iki 125 eurų.
Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Nuo metų vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.).
BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA – 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 42 eurai, 2021 m. – 40 eurų).
Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaikui prižiūrėti, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui). Vaiko pinigai didės iki 80,5 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės iki 127,88 euro.
Didės ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.
Ekonomistas įvertino, ar suma skiriama tikslingai
Nuo birželio mėnesio – 93 milijonai eurų sunkiau gyvenantiems gelbėti, tai pirmadienį patvirtino Vyriausybė. Didesnės bus našlaičių, neįgalumo išmokos, vaiko pinigai ir kitos socialinės paramos išmokos. Apie šiuos pokyčius LNK pasakojo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistas kalbėjo, jog ši suma nėra didelė.
„Tai didelis, bet lašas jūroje. Nes ta suma siekia vos 2/10 Bendrojo vidaus produkto (BVP). Ir palyginimui, kiek planuojama skirti elektros ir dujų kainų įšaldymui – tai suma yra iki pusės milijardo eurų, tai penkis kartus didesnė. Tai čia nėra labai didelė suma biudžetui. Manau, kad ji pakankamai tikslingai skiriama. Nes būtent mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, pažeidžiamiausi gaus didžiausią naudą“, – sakė ekonomistas Ž. Mauricas.
Ši skiriama pinigų suma, anot LNK pašnekovo, infliacijos dar labiau įkaitinti neturėtų.
„Nes ir taip tas laužas labai stipriai rusena. Ir mes to žibalo šliūkštelėjome tikrai labai smarkiai, nes Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos per paskutinius trejus metus išaugo labiausiai visoje Europos Sąjungoje, tą reikia pripažinti. Bet tie 500 milijonų, kurie bus skiriami elektros kainų įšaldymui gali padaryti didesnę meškos paslaugą. Ir tą infliacijos laužą toliau skatinti“, – kalbėjo pašnekovas Ž. Mauricas.
Ekonomistas kalbėjo, jog prasidėjus krizei 2020 metais, Europos Komisija prognozavo maždaug dešimties procentų dydžio atlyginimų kritimą. Bet situacija buvo kitokia.
„Gavosi atvirkščiai, buvo kilimas – keliami viešojo sektoriaus atlyginimai, skiriama labai daug (lėšų, aut. p.) kovai su pandemija, medikų, mokytojų atlyginimai kilo, pensijos buvo keliamos, minimalus atlyginimas keliamas, kitos išlaidos. Ir atitinkamai mūsų biudžetas yra išsipūtęs.
Mes dabar turime 5 procentų biudžeto deficitą, šiais metais taip pat. Ir kitais metais, turint omenyje, kad yra didelė tikimybė, jog kainų augimas sustos, gal net galime turėti šiokią tokią defliaciją, ir ekonomikos augimas bus gerokai žemesnis, nei tikėtasi.
Ir atsirita ta bangelė iš JAV, kaip ir prezidentas Joe Bidenas sakė, jog neatmeta tikimybės, jog dėl keliamų palūkanų normų gali ištikti recesija JAV kitais metais“, – įžvalgomis su LNK dalijosi ekonomistas Ž. Mauricas.
Jis teigė, jog jei „JAV nusičiaudi, suserga visas pasaulis“.
„Tai mes pajusime tai vienaip ar kitaip. Todėl persistengti su skatinimu tikrai nereikia. Bet kalbant apie šį skatinimą beveik 100 milijonų dydžio, manau, kad jis yra tikslingas – nes dar prie to, kad neapmokestinamas pajamų dydis yra padidintas, tai reiškia, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai pajus tam tikrą padidėjimą pajamų, kuris leis jiems tą šoką kiek geriau pergyventi“, – LNK kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Ekonomistas Ž. Mauricas teigė, jog yra du infliacijos šaltiniai – vidiniai ir išoriniai.
„Vienas išorinis – kyla energijos kainos, kyla maisto kainas, dėl to nieko negalim padaryti. (…) O kita medalio pusė – mūsų vidinės kainos, paslaugų kainos. Pažiūrėkite, kaip kyla grožio salonų kainos, kaip kyla kainos kurortuose. Tai jeigu mes šliūkštelėsime tų pinigų per daug, žmonės dar pakels kainas, nes atėjo daugiau pinigų. Tai tas ratas susisuka iki begalybės“, – sakė LNK pašnekovas.
Jis teigė, jog ir verslai kartais naudojasi proga, kai gyventojai gauna daugiau pajamų ir kelia kainas.
„Ir kainos kyla net ir tų produktų, kurių neturėtų kilti“, – LNK sakė Ž. Mauricas.