Tuo metu dar praėjusią savaitę prezidento vyriausioji patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė pasidžiaugė gerėjančiais skurdo rodikliais.

Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

„Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc. 2021 metais. Skurdo rodiklių pokyčiai parodo 2016-2020 metais vykdytos socialinės politikos efektyvumą“, – sakė patarėja.

Pasak jos, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika turi likti vienu iš valstybės prioritetų, kitaip bendras skurdo rizikos lygis, vis dar viršijantis Europos Sąjungos (ES) vidurkį, gali padidėti iki 30 procentų.

Šią savaitę BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmonių savo įpročių nepakeitė.

Absoliutus skurdas sumažėjo

Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, sociologas prof. Boguslavas Gruževskis tarp pareiškimų ir realios situacijos prieštarų nemato.

„Čia yra skirtingi dalykai. (…) Per pandemiją visoje Europos Sąjungoje (ES) nelygybė ir skurdas šiek tiek sumažėjo, kadangi sumažėjo pajamų diferenciacija. Aišku, apyvarta ir pelnai buvo mažesni, todėl ir pajamų lygis šiek tiek išsilygino, nes, iš kitos pusės, buvo dosnesnė socialinė parama“, – laidoje „Delfi tema“ aiškino B. Gruževskis.

Pasak mokslininko, išties galime pasidžiaugti, kad per penkerių metų laikotarpį sumažėjo absoliutus skurdas. Absoliutus skurdas yra, kai vienam žmogui tenka apie 260 eurų.

„Kol kas jis dar – daugiau kaip trys procentai, bet aš tikrai norėčiau, kad mes jau nustotume kalbėti apie absoliutų skurdą Lietuvoje kaip ES valstybėje. Čia tikrai vyksta pozityvūs pokyčiai, ir tokiu būdu tai yra vertinimas ir politikos, ir (ankstesnės ir šitos) Vyriausybės pastangų, tikrai tie žingsniai yra teisingi“, – įvertino B. Gruževskis.

Santykinio skurdo rizika lieka aukšta

Boguslavas Gruževskis


Tačiau kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad ES rekomendacijos akcentuojama, jog bendrai skurdo rizika Lietuvoje lieka aukšta.

„Čia yra tikrai didelis neigiamas ženklas ir šešėlis mūsų Vyriausybės politikai, kadangi pinigai yra imami, ir ES labai stengiasi dosniai finansuoti priemones, kurios būtų skiriamos skurdo mažinimui.

Bet mes, Lietuva, šiek tiek atsiliekame, ir reguliariai Europos Komisijos rekomendacijose mums primenama, kad mes nepakankamai efektyviai veikiame mažinant santykinį skurdą ir ypač nelygybę mūsų šalyje“, – sakė B. Gruževskis.

Kartu mokslininkas pažymėjo, kad šiandien dienos situacija neatsispindi toje statistikoje.

„Mes Lietuvoje nepakankamai stengiamės dėl silpnesnių gyventojų grupių, o tai yra daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų. Tai nėra kažkokia grupelė, tai yra virš milijono žmonių, kurių gyvenimo sąlygos augančios infliacijos sąlygomis labai pasikeičia į neigiamą pusę“, – teigė B. Gruževskis.

Diskomforto nepatiria mažuma

Pasak profesoriaus, augančios kainos priartina silpniausias visuomenės grupes prie skurdo rizikos. Jis turėjo mintyje pensinio amžiaus žmones, kurie nedirba, neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas, ypač šeimas, kur yra vienas iš šeimos narių be darbo.

„Visa ta grupė, tai yra šimtai tūkstančių žmonių, tikrai yra stumiami į gilesnį skurdą. Plius yra dar virš milijono gyventojų, kurie patiria nuostolius, vartotojišką diskomfortą ir neapibrėžtumą dėl ateities“, – sakė B. Gruževskis.

Kartu, pasak sociologo, yra rizika, kad tuo pačiu metu valstybės ekonominėse struktūrose yra subjektai, kurių pelnai auga.

„Čia yra trys problemos viename. Mums reikia, kad visos būtų sprendžiamos, išsaugant ir ekonominį stabilumą ir sumažinant piktnaudžiavimą, kad skriaudos sąskaita kažkas gali turtėti. Tai yra ypač blogai tokios rizikos kaip karas akivaizdoje“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Pašnekovo vertinimu, esant dabartinei infliacijai, jokio diskomforto nepatiria apie 15 proc. Lietuvos visuomenės.

Ragina didinti algas dirbantiems viešajame sektoriuje


Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kalbėjo, kad, esant tokiai sudėtingai situacijai, priemonės, kurias siūlo valdantieji, yra nepakankamos.

„Žinote, galima kažkiek padidinti pensijas, atlyginimus ar kitas socialines išmokas, tačiau reikia žvelgti realybei į akis. Pasižiūrėkite, Lietuvoje infliacija, tai yra kainų kilimas ir kainų šuoliai, yra didžiausia tarp 27 ES valstybių. Labiausiai auga maisto produktų, paslaugų kainos. Jau nekalbu apie tai, koks buvo šildymo sezonas“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Pasak politikės, ši problema paliečia ne tik nedideles pensijas gaunančius pensininkus, neįgaliuosius arba žmones, kurie slaugo neįgalius asmenis, bet ir kai kuriuos dirbančius žmones.

„Pagal „Sodros“ pateiktą informaciją, apie 10 proc. dirbančiųjų, tai yra gerokai virš 100 tūkst. žmonių, uždirba mažiau negu minimalią algą. (…) Be to, kai žiūrime nuo naujųjų metų, kiek išaugo skirtumas tarp tų, kurie daug uždirba, ir tarp tų, kurie mažai uždirba – 6,6 karto“, – sakė V. Blinkevičiūtė, ragindama kelti algas dirbantiesiems viešajame sektoriuje.

Nesulaukia žadėtos mokesčių reformos pristatymo

Socialdemokratų pirmininkė sako, kad finansų šioms problemoms spręsti klausimas daugiausiai yra susijęs su prioritetais, ir siūlo, iš kur būtų galima gauti daugiau lėšų.

„Pavyzdžiui, kada yra tokia didelė infliacija, tai yra didesnės kainos, vadinasi (…) surenkama daug daugiau mokesčių. Štai jums vienas šaltinis. Antras šaltinis, (…) pasižiūrėkime į valstybinių įmonių pelnus. Galbūt galima ne dividendus išmokėti, o panaudoti amortizuoti kylančias kainas.

Pagaliau, ne kartą girdėjome, kad Vyriausybė žadėjo pateikti paketą dėl teisingesnės mokesčių peržiūros. Pusantrų metų praėjo (…). Negalima taip traukti vis po vieną siūlymą kaip dabar – finansų ministrės pasiūlytas visuotinis turto mokestis“, -dėstė V. Blinkevičiūtė.

Dar vienas šaltinis, pasak politikės, yra europinių fondų lėšos, kurios gali būti panaudotos skurdo ir socialinės atskirties mažinimui.

„Iš tikrųjų pinigų yra, bet prioritetų nėra, arba ne visada yra tie prioritetai, kurie yra reikalingi“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.

Nemato tų laisvų pinigų


Valdančiųjų atstovas M. Lingė į pastebėjimus, kad pinigų yra, tik prioritetų stinga, sureagavo su ironija.

„Nežinau, kur tie pinigai padėti, kokioje nors lentynoje, stalčiuje ar seife sukrauti, kuriuos būtų galima taip lengvai paimti nuo kažkokio kito prioriteto. Ypač socialinėje srityje, kalbant apie jautriausius visuomenės sluoksnius, jeigu yra galimybės, tos lėšos visada yra panaudojamos. Kaip ir praėjusių metų pabaigoje, priimant šį biudžetą, buvo įlietas papildomas milijardas, kuris buvo nutaikytas į skurdžiausius ir pažeidžiamiausius sluoksnius“, – sakė Seimo konservatorius.

Pasak jo, dėmesio pažeidžiamiausiems sluoksniams yra ir papildomai.

„Nuo birželio 1 dienos įsigalioja kitas antiinfliacijos priemonių paketas, kuris vėl ateis padėti pažeidžiamiausiems. Vyriausybė laikosi gyventojų pajamų didinimo strategijos. Jeigu infliacijos prognozę turime apie 15 proc., tai ir pajamų pačioms įvairiausioms grupėms metinis augimas užtikrintas bendroje sumoje, kad būtų panašus tai amortizuoti“, – kalbėjo M. Lingė.

Siūlo nepamiršti pagrindinio kaltininko

Pasak politiko, svarbiausia šioje temoje nepamiršti ir svarbiausių priežasčių, kokiame etape esame, ir kodėl apie tai kalbame.

„Jeigu ne Putino sukeltas karas Ukrainoje, neaptarinėtume papildomai tos temos, ir tokios infliacijos, ir gylio, ir priežasčių mes neturėtume. Aukščiausioje prioritetų lentynoje ir priežastinis ryšys yra vadinama Putino infliacija, galima tai net vadinti „putliacija“ .

Ir pats Rusijos prezidentas jau beda pirštu ir sako, kad „čia dėl sankcijų“, „dėl jūsų padarytų veiksmų“. Bet, atsiprašau, prezidente, žiūrėkite, kas sukėlė sankcijų įvedimo poreikį, ir kas dėl to kaltas“, – sakė M. Lingė.

Pasak jo, nuo suvokimo atsiranda ir atėjimas prie priemonių.

„Suprantame, kad Europa persitransformuoja prie kitokių energetinių išteklių. Mes namų darbus padarėme kur kas anksčiau, ir tas amortizavimo energetinis paketas, pavyzdžiui, dėl dujų arba dabar jau ir dėl elektros jau nebėra toks, koks jis būtų, jeigu būtų visiškas šokas, ir reikėtų atsijungti. Ateina pagalba instrumentams, elektros ar dujų kompensacinis mechanizmas, kuris reikalingas. Tai yra labai aktualu visoms grupėms“, – teigė M. Lingė.

Valdantieji paskaičiavo, kokią teigiamą įtaką tas paketas turės skurdo rodikliams pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms: pensininkams – 0,9 proc., neįgaliųjų grupei – 2,4 proc. , vienišų tėvų namų ūkiams – 3,7 procento.

Dirbančiųjų bėdos

Seimo narys atsakė ir V. Blinkevičiūtei dėl pastabos, kad 10 proc. dirbančiųjų gauna minimalias pajamas. Pasak jo, tokia dalis dirbančiųjų Europoje, kurie susiduria su skurdo rizika, buvo fiksuojama ir anksčiau, dar iki Rusijos karo su Ukraina, kai prasidėjo diskusijos dėl europinės direktyvos dėl minimalaus atlyginimų dydžio reguliavimo sistemos.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas sako, kad yra stebima situacija, susijusi su planuojamais reikšmingais darbuotojų atleidimais dviejose valstybinėse įmonėse – Lietuvos geležinkeliuose ir Lietuvos pašte. Lietuvos geležinkeliai planuoja atleisti apie du tūkstančius darbuotojų, Lietuvos paštas – šešis šimtus.

„Tam turime draudiminę sistemą, kuri yra veikianti, kur susidūrus su iššūkiais yra ir garantijos, ir draudiminės išmokos , jeigu tektų kurį laiką užsitikrinti pajamas, ieškant kitų sprendimų. Situacija yra stebima“, – sakė M. Lingė.

Pasak politiko, priežastys, kodėl įmonės imasi tokių sprendimų yra skirtingos.

„Pašte – dėl efektyvinimo ir pašto funkcijos atlikimo besikeičiančių poreikių ir paslaugų reformų. Be abejo, jeigu tam užtikrinti nebereikalingas toks kiekis žmonių, tai dirbtinai jų ir negalima išlaikyti. Bet tada – klausimas, kad gal iki to galėjo būti einama kitokiais tempais, o ne atsiduriama ten, kai yra didžiausias neapibrėžtumas.

Geležinkeliuose situacija yra šiek tiek kita. Yra pasikeitusios aplinkybės. Žinau, kad Užimtumo tarnyba yra susiplanavusi dėl Geležinkelių darbuotojų situacijos yra rengiamos kontaktų mugės“, – sakė M. Lingė.

Apskritai, kalbėdamas apie situaciją darbo rinkoje, jis akcentavo, kad žmonės turėtų aktyviau naudotis perkvalifikavimo galimybėmis.