Jis kalbėjo, kad šis sankcijų paketas buvo svarstomas ilgiausiai todėl, jog pasiūlytos priemonės turėtų turėti reikšmingą poveikį ne tik Rusijos ekonomikai, bet ir ES valstybėms.
„Ypač tokioms kaip Vengrija, Čekija, Slovakija, kurioms rusiškos naftos ir jų produktų importas yra svarbus. Ir vienintelis kol kas naudojamas tokio tipo energetikos išteklius. Tad jo atsisakymas reiškia nemažas prisitaikymo sąnaudas, reikia surasti kitus šaltinius – tiek atsivežimo, tiek ir perdirbimo technologijoms“, – laidoje aiškino R. Vilpišauskas.
Anot VU TSPMI politologo, todėl ši diskusija ir užtruko beveik mėnesį – būtent svarstant tai, kaip ES galėtų palengvinti šių šalių persiorientavimą nuo iš Rusijos perkamos naftos ir jų produktų prie kitų pasaulio valstybių, kurioms sankcijos nėra taikomos.
Ekspertai sako, kad nafta, gabenama jūrų keliais, padengia daugiau nei 2/3 naftos importo iš Rusijos. Paklaustas, ar šias sankcijas galima pavadinti bene skaudžiausiu smūgiu Kremliui, R. Vilpišauskas sutiko – kalbant apie ilgalaikę prasmę.
„Reikia priminti, kad ir šis sprendimas – atsisakyti jūromis gabenamos naftos iš Rusijos pilnai įsigalios tik nuo šių metų pabaigos. Šio tipo naftos ir jos produktų atsisakymui irgi yra numatytas pereinamasis laikotarpis, ji Europos Komisija buvo pasiūliusi iš karto. Naftotiekiais, čia kalbama apie „Družba“ įsigyjamos naftos atsisakymas numatomas dar vėliau nei nuo šių metų pabaigos.
Ir kol kas taip ir nebuvo aiškiai įvardintas terminas, iki kada turi būti atsisakoma jos. Bet bendrai tai, kas buvo praėjusią naktį nuspręsta, mano nuomone, svarbu ta prasme, kad rodo strateginę ES kryptį, judant link energetinius išteklių įsigijimo iš Rusijos pilno atsisakymo“, – priminė politologas R. Vilpišauskas.
Laidos pašnekovas sutiko, jog šias sankcijas Kremliui galima vadinti kol kas reikšmingiausiomis, nors ir sprendimas užšaldyti Rusijos Centrinio banko turimą turtą vakarų valstybėse taip pat buvo svarbus.
„Bet čia svarbi strateginė kryptis. Ir tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau ES imsis ir gamtinių dujų iš Rusijos importo nutraukimo. Juo labiau, kad pati Rusija dabar jau atrodo stabdydama gamtinių dujų pardavimą Danijai ir Olandijai taip pat spartina šį procesą“, – teigė laidos „Delfi rytas“ pašnekovas politologas R. Vilpišauskas.
Paklaustas, kaip Kremlius reaguos į šias sankcijas, R. Vilpišauskas prognozavo, jog jau yra ieškoma alternatyvų, kas galėtų Azijos rinkose kompensuoti tuos būsimus praradimus, kai ES valstybės pirks vis mažiau naftos ir jos produktų.
„Tie įsigyjami kiekiai mažėjo ir pastaruoju metu, nes kai kurios didžiosios Europos energetikos kompanijos pačios nusprendė mažinti energetinių išteklių iš įsigijimą, reaguodamos į tai, kas vyksta Ukrainoje. Tad Rusija, žinoma, siekia rasti kitų pirkėjų, bet jos pastangos tik iš dalies yra sėkmingos“, – teigė VU TSPMI politologas R. Vilpišauskas.
Jis teigė, jog belieka tik spėlioti, kokių atsakomųjų priemonių ES gali imtis Rusija.
„Galbūt bus didinamas spaudimas prekybos gamtinėmis dujomis srityje. Nors čia Rusijai irgi gamtinių dujų pardavimas būtų nuostolingas, bet kai kurioms ES valstybėms dar reikia daugiau laiko ir investicijų, kad galėtų persiorientuoti nuo iš Rusijos įsigyjamų gamtinių dujų“, – laidoje teigė politologas R. Vilpišauskas.
Jis teigė, jog iš Kremliaus galima laukti ir dar didesnio spaudimo Ukrainai, neleidžiant eksportuoti kviečius ir kitus maisto produktus.
