„Kovinių dronų įsigijimas yra planuose, gali būti, kad bus ir „Bayraktaras“. Aš dabar nenoriu tų visų planų detalizuoti“, – antradienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.
Pasak politiko, Lietuva karinių įsigijimų planus reguliariai atnaujina „pagal Ukrainos karo pamokas“.
„Kas anksčiau atrodė gal neįtikinama ar netinkama naudoti mūsų sąlygomis, daug kas keičiasi, požiūriai keičiasi“, – kalbėjo ministras.
Praėjusią savaitę Lietuvos žmonės paaukojo 5 mln. eurų Ukrainai nupirkti „Bayraktar“ droną. Akciją inicijavo visuomenininko Andriaus Tapino vadovaujama „Laisvės TV“.
Derėtis dėl drono įsigijimo antradienį į Turkiją išvyko krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Sandoriui įvykus, ginklas bus pristatytas į Lietuvą, o tuomet perduotas Kyjivui.
Krašto apsaugos ministerija anksčiau skelbė apie planus įsigyti amerikietiškus kovinius dronus „Switchblade“.
Per penkerius metus Lietuva karinio mobilumo projektams ketina išleisti apie 500 mln. eurų.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pusę sumos planuojama gauti iš Europos Komisijos, kitą pusę Lietuva skirs iš savo biudžeto.
Ministrai pabrėžė, kad šios investicijos reikalingos ne tik tam, kad Lietuvos kariai, šalyje dislokuoti sąjungininkai galėtų patogiai judėti visomis kryptimis. Anot jų, investicijų naudą pajus ir gyventojai.
„Ir gyventojai tuo pačiu turės geresnius kelius“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė A. Anušauskas.
Bendrame Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų projektų sąraše – tolesni magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo nuo Marijampolės link Lenkijos sienos etapai, Jonavos pietrytinio aplinkkelio teisimas, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda esančių tiltų rekonstravimas, signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas „Rail Balticos“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lietuvos bei Lenkijos sienos, Kauno oro uosto orlaivių stovėjimo perono dangos išplėtimas ir pritaikymas kariniams orlaiviams.
Taip pat numatomi kiti kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektai.
Juos tikimasi įgyvendinti iki 2027 metų.
Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti pagal Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2021–2027 metais iš viso ES šalims numatyta 1,69 mlrd. eurų.