Po tris dienas vykusių diskusijų NATO parlamentinės asamblėjos nariai Vilniuje klauso Lietuvos prezidento kalbos. NATO šalių vadovai ploja ir po kai kurių G. Nausėdos frazių.

„Mes privalome padaryti viską, ko reikės, kad Putinas niekada nedrįstų išbandyti mūsų ribų ir NATO ryžto“, – po šios Lietuvos prezidento frazės parlamento salėje pasigirdo plojimai.

Parlamentarai iš visų NATO narių Vilniuje ne tik diskutavo apie saugumą, bet ir buvo kviesti pažinti patį Vilnių, jo restoranus, priėmė rezoliuciją – smerkia Rusijos agresiją, ragina remti Ukrainą, ypač sunkiaisiais ginklais ir patvirtinti NATO ryžtą ginti kiekvieną centimetrą, kaip dažnai kartoja lyderiai.

„Kalbame apie priešakinę sustiprintą gynybą prie pat Lietuvos rytinių sienų – čia jau yra geras ženklas“, – LNK sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Visgi NATO parlamentinės asamblėjos rezoliucijos neįpareigoja – sprendimus priims aljanso šalių lyderiai po kelių savaičių Madride.

„Kai tokie forumai rengiami vienoje iš valstybių, šiuo atveju Baltijos valstybėje, visi labai pozityviai būna nusiteikę ir stengiasi tą šalį, kurioje vyksta forumai, kažkaip paskatinti, nuteikti optimistiškai. Viskas vis dėlto spręsis Madride“, – sakė buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

Foto: DELFI / Robertas Narmontas

Nors Lietuvai palanki rezoliucija priimti vienbalsiai, kai kurias NATO nares dar reikia įtikinėti dėl Rusijos.

„Įtikinti kitus kolegas, kad saugumo situacija regione yra labai jautri ir mums reikalingas didesnis dėmesys“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dabar Rukloje yra NATO išplėstas batalionas – pusantro tūkstančio karių. Lietuva siekia, kad batalionas didėtų tris kartus iki brigados – maždaug 5 tūkst. karių su technika.

„Aš šiandien turiu daugiau vilties dėl brigados dydžio papildomus kareivius“, – sakė A. Ažubalis.

Visgi Lietuva iš NATO prašo dar daugiau – divizijos: 15-20 tūkst. karių. Tai jau būtų beveik antra Lietuvos kariuomenė.

Kad NATO siųs tiek karių, politikai nesitiki, bet siekia, kad į Lietuvą būtų atvežta technikos ir amunicijos keliolikai tūkstančių karių.

„Mes norime ir siekiame, kad tai būtų Lietuvai užtikrinta“, – į klausimą, ar toks skaičius būtų skirtas Baltijos šalims, atsakė A. Ažubalis.

Anot buvusio kariuomenės vado, NATO kol kas neturi karių visam rytiniam flangui sustiprinti

„NATO, kaip žinote, yra tokia organizacija, kuri turi daug valdymo štabų, bet turi mažai pajėgų. Tokių pajėgų kol kas nėra, jos neegzistuoja. Jei bus politiniai sprendimai dėl pajėgų deklaravimo ir bus priimtas bendras visų NATO šalių konsensusas, tai tos pajėgos bus generuotos, be jokios abejonės“, – sakė J. V. Žukas.

Prezidentas G. Nausėda NATO parlamentarus ragino nepamiršti, kad prieš puldamas Ukrainą, Putinas grasino ir Baltijos šalims – liepė išvesti NATO pajėgas, kitaip rusai neva turės imtis karinių techninių priemonių.

Gitanas Nausėda ir Viktorija Čmilytė-Nielsen
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

„Putinas pradėjo su Ukraina, bet akivaizdu, kad turi didesnių planų. Neturėtume pamiršti, kad NATO taip pat gavo Rusijos reikalavimus ir labai aiškias nuorodas į Baltijos regioną“, – kalbėjo G. Nausėda.

Svarstant NATO gynybos stiprinimą, G. Nausėda taip pat primena išskirtinę Lietuvos padėtį. Anot prezidento, lyg savotiškame sumuštinyje tarp smarkiai militarizuoto Kaliningrado ir Baltarusijos, tapusios Rusijos marionete.

„Galbūt šimtu procentu nepasieksime to, ko mes norime, bet tikrai yra toks jausmas, kad bus gerokai stipresnis sprendimas nei mes galėjome tikėtis prieš kelis mėnesius“, – kalbėjo ambasadorius NATO Deividas Matulionis.

Net jei aljansas sutiktų į Lietuvą siųsti tūkstančius papildomų karių, ar jų prašanti Lietuva galėtų dabar priimti, nuomonės išsiskiria.

„Brigadą – taip, dėl divizijos reikia naujos infrastruktūros ir didžiausia problema yra, kad tiesiog trūksta poligonų, nėra vietų kur mokytis, jau dabar viskas braška“, – komentavo buvęs kariuomenės vadas J. V. Žukas.

„Iš karto brigados pas save priimti negalėtume, todėl, kad neturime paruoštų patalpų“, – sakė D. Matulionis.

Anot NATO ambasadoriaus, kol kas – pozityvūs signalai dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione. Dabar tai – pažeidžiamiausia Lietuvos sritis.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: