Dėmesio centre dėl savo elgesio Rusijos karo su Ukraina fone atsiduriančių ir kritikos susilaukiančių šalių sąrašas plečiasi. Čia – ir Italija, parengusi Rusijai ir Ukrainai taikos planą, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, nepaliaujantys ieškoti kontaktų su Vladimiru Putinu, ir Vengrija, blokuojanti sankcijas rusiškai naftai.

Toks elgesys sulaukia vis atviresnių ir griežtesnių vertinimų, specialiai jau neieškant kaip šiam procesui apibūdinti parinkti kažkokias korektiškesnes frazes.

„Man nėra ramu, bet aš matau čia problemą jų šalyse, kurią gali išspręsti tik tų šalių rinkėjai. Kiek mes matome, tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos, tiek ir Italijos rinkėjai, ypač Vokietijos rinkėjai, yra labai tvirtai už paramą Ukrainai. Tuo tarpu dabartinė valdžia, ypač socialdemokratai, ir jų lyderis kancleris O. Scholzas sukelia daug abejonių dėl savo veiksmų, ir dėl to, ar jis tikrai nori paremti Ukrainą“, – „Delfi“ sakė europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius.

Rusijai palankaus elgesio apraiškų stebima ir ES kaimynystėje. Serbija, kuri nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą pradžios mėgina balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, sekmadienį pareiškė sudariusi naują ilgalaikę sutartį su Rusija, siekdama užtikrinti, kad turės pakankamai dujų kitą žiemą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)