Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.
„Mes žengiame į NATO siekdami sustiprinti ne tik savo, bet ir visą euroatlantinį saugumą. Esame tikri, kad Suomijos narystė padidins stabilumą Baltijos jūros regione ir sustiprins Europos saugumą. Mes – saugumo tiekėjas, ne tik vartotojas“, – savo kalboje sakė Suomijos parlamento vadovas Mattis Vanhanenas.
Švedijos parlamento vadovas Andreasas Norlenas pažymėjo, kad Švedija jau prisideda prie bendro saugumo, o jos kariniai pajėgumai sustiprins Aljansą.
„Aš norėčiau pabrėžti, kad Švedija pasiruošusi jungtis prie NATO kaip šalis, kuri jau prisideda prie bendro saugumo. Mes jau prisidedame ir prisidėsime dar daugiau. Švedijos atsineša didelius pajėgumus, kurie sustiprins Aljansą“, – sakė A. Norlenas.
Jis teigė, kad Švedijos ir Suomijos dalyvavimas NATO saugumo planavime garantuos efektyvesnę Baltijos regiono gynybą ginkluoto konflikto atveju.
„Žiūrint geopolitiškai, svarbu pažymėti, kad Švedija prie NATO jungiasi kartu su Suomija, ir visos ES ir Šiaurės valstybės aplink Baltijos jūrą bus suvienytos bendros patikimos saugumo garantijos“, – kalbėjo Švedijos parlamento vadovas.
Suomijos parlamento pirmininkas M. Vanhanenas pažymėjo, jog šalies sprendimą jungtis prie Aljanso lėmė žmonių valia: naujausių apklausų duomenimis, narystę remia 80 proc. gyventojų, be to didele balsų dauguma, 188 iš 200, už tai balsavo ir parlamentas.
M. Vanhanenas sakė, kad nuo pat proceso pradžios buvo savaime suprantama, jog sprendimas dėl narystės bus priimamas glaudžiai bendradarbiaujant su Švedija. Tai savo kalboje pabrėžė iš švedų atstovas A. Norlenas.
„Sprendimas buvo priimtas artimai bendradarbiaujant su Suomija. Gegužės 18 dieną mūsų vyriausybė pateikė paraišką jungtis prie NATO, tuo pačiu metu kaip ir Suomija. Mūsų šalys ne tik kaimynės, mes dalinamės bendra istorija“, – kalbėjo Švedijos parlamento vadovas.
A. Norlenas sprendimą jungtis prie NATO vadino istoriniu ir teigė, jog parlamente sprendžiant dėl narystės didžioji dalis parlamentarų laikėsi pozicijos, kad tai yra būtinas sprendimas „Rusijos brutalios invazijos į Ukrainą akivaizdoje“.
Seimo rūmuose pirmadienį vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) plenarinė sesija, kurioje aptariamas karas Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės, į Vilnių atvyko paraiškas jungtis prie NATO gegužę pateikusių Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai.
Šios šalys istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos, bet vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė Švedijos bei Suomijos politikų ir visuomenių nuomonę dėl narystės Aljanse.